Pagieža

Šiandien buvo neypatinga diena. Jeigu atvirai, galėčiau paaiškinti kodėl. Bet neverta. Koks skirtumas kodėl? Juk nuo priežasties išsiaiškinimo praeitis nepagerės. Noriu muštis. Kriaušė nebe padeda. Tas ir blogiausia. Gal reikėtų atsiversti į religiją? Gal tada, tokiomis silpnumo akimirkomis viską lengviau ištverčiau? Nesąmonė! Dievas neegzistuoja. Egzistuoja tik žmogiškieji ištekliai, ir žmogiškos ydos. Kurias turi visi. Tas ir yra blogiausia. Taigi, kaip jau sakiau, per paskutines 4 valandas mano didžiausias noras buvo muštis. Tai darau retai. Perretai. Deja, neužsiroviau ant jokių forsų (kaip gaila). Absoliučiai nieko. Nesutikau jokių kentų, kurie siūlytųsi pasimušti. Idealiausia būtų jeigu užsiraučiau ant 2-jų; vieną atjungčiau, o likęs sveikas antjungtų mane... Mmm... Tada po 8 valandų atsibusčiau ligoninėj su prakirstu kairiu antakiu, su užtinusia dešine akimi, ir su guzu ant kaktos. Keletas didelių mėlynių ant rankų taip pat būtų privalumas. Ir krūva nubrozdinimų, apibraižymų.
Šalia lovos stovėtų mama, tėvas ir gal seselė. Tuomet išlemenčiau:
-Buvo smagu... Noriu... Noriu pakartoti... - tada vėl atsijungčiau kokiom 6 valandom.
O toliau, kaip (neegzistuojantis) Dievas duos.

Bet aš tik to norėčiau. O mano norai, kaip žinia, nevisada eina į dangų. Kad jį kur.

Kai užplūsta tokios silpnumo akimirkos dėl savo bejėgiškumo... Tiesiog nežinau ką ir besakyti. Neviltis, labai stipri neviltis. Man gaila savęs už tokias akimirkas. Akimirkas, trunkančias visas sumautas 5 valandas. Visas tas šūdas užsikaupia manyje. Ir reikia kažką daryti, kažkur išsilieti. Nu blemba, gal eiti apversti konteinerį vieną kitą?! Kodėl rašau tokius marazmus? Juk, kad ir kaip blogai besijaustum, vistiek paskui pagerėja, arba pablogėja. Bet tuomet vėl pagerėja, nes tas gėrio/blogio santykis yra reliatyvus. Tiesiog vakar buvo labai gerai, taigi adekvačiai šiandien turi būti šūdas. Taip gamta surėdyta. Šneku kaip sumautas urėdas. Urodas.

Viskas.

Kedoholikas

Sveiki, aš kedoholikas.

Išvisų avalynės rūšių aš pripažįstu tik kedus (AKA sportinę avalynę). Ateity galbūt pripažinsiu ir kerzus. Bet kas bus ateity mes dar pažiūrėsim, paklausysim ir pajusim. Taigi, kaip supratote mane, jeigu teisingai supratote... aš esu kedoholikas xD Pirkau, perku ir pirksiu kedus. Hell yeah. Nežinau iš kur ta meilė kedams... Tiesiog, kažkoks fetišas. Vieni labai mėgsta odinius aptemptus drabužius, kiti mėgsta daug valgyti, treti skaito nepadorius žurnalus... Taigi, koks skirtumas, right?

Dabar supažindinsiu su savo turimų kedų kolekcija. Turbūt susidarėte apie mane nuomonę kaip apie psichopatą xD Nesijaudinkite, aš ne šizofrenikas. Aš menininkas. Nors panašumų, manau, rastumėte x)

1. Žiauriai seni (kokių 5 m.) kedai. Pirkti turguj, sunešioti, bet dar neišmesti. Turi (kažkokią) dvasinę vertę. Jeigu netingėsiu tai šią vasarą juos galutinai sunešiosiu ;) Ir gal išmesiu. Gal.

2. Kokių 3-4 metų senumo. Popieriniai. Pirkti turguj už 3 kapeikas, pats tas kūno kultūrai xD Nenaudojami.


3. 4 metų amžiaus. Labai patogūs, skūriniai (odiniai). Retai nešiojami per lietų; kairys turi 5 cm skylę :)


4. Kokių 3,5 metų amžiaus. Labai patogūs. Šilti. Buvo galima nešioti ir žiemą, kol neprakiuro. Su jais vaikščiota 2 kartus Turkijoje, ir vienąsyk Palangoje. Atleiskite už Palangą xD


5. Truputį mažiau nei 3,5 metų amžiaus. Pirkti per nupiginimą Reno. Žiauriai kieti. Protektorius turėjo vinis. Buvo galima įlipti į medį be rankų pagalbos. Turi vieną minusą; batraiščių skylės metalizuotos, todėl labai greitai nutraukia šniūrelius (jau kokios 5 poros perplėštos).


6. 3 metų amžiaus. Legendiniai Inkarai ar Chuck'o Tayloro All-Star'ai, kas kam labiau patinka ;) Oldschoolas. Žiauriai smagūs. Vienintelis minusas - žiauriai ilgai užtrunka suvarstymas ir užsirišimas.


7. 2 metų senumo dar vieni "kieti" kalpokai kūno kultūrai xD Anie nebenaudojami (nurašyti į penciją).

8. Kokių 20 metų senumo. Ne mano, tėvo (štai iš kur ta meilė AdidAsam x). Bėgimas su jais - pasaka.

9. Paskutinę vasarą, pirkti mokyklai. Pirkti rudeniui. Mano darbiniai, šiuo momentu vaikštau kasdien jais. Kadangi prakiurę, leidžia pajusti kiekvieną rudens/žiemos/pavasario balą dar labiau...


10. Pirkti prieš porą sezonų. Naudojami tik per šventes. Adidas Originals. Respektukas :)

Šiuo metu mano taikiklyje.

Gerai, pašnekėjom apie fobijas, paranojas ir įvairias -holijas. Dabar galim aptarti ir reikalus.

Išsilaikiau istoriją. Patekau į A lygį. Vuhu. Anglų k. mokytoja šiandien pasakė, kad manęs neįrašė į anglų k. olimpiadą. *blemba* ot durnė! Olimpiada rytoj. Šaunu (ar girdite sarkazmą mano žodžiuose?)! Negana to, Amberstaras dar nevyko mūsų mokykloje, nes nėra interneto. Nu ką galima sakyti?! Zajabalniec! Užknisa, ne tas žodis!

Bet šiaip visa kita visai normaliai. Žiūrint ką reiškia normaliai...



Pastebėjot, kad Youtube belenkaip sumažėjo muzikinių video?

Kažkokie vėjai.

Iš tikrųjų nelabai turiu reikalo dabar ką nors rašyti, todėl nerašysiu. Nieko nerašysiu.

Kažkada Biplan kūrė muziką, atsimenat? Gal ir dabar kuria, bet atvirai pasakius , aš taip nemanau... Dėl visiems Lietuvos atlikėjams būdingo šūdo kūrimo sindromo.

Kas, mano nuomone, Lietuvoje kuria/kūrė/kurs muziką; Biplan, Gravel, (kol Tomas gros, tol nelaikysiu jų iširusiais :) Happyendless, Siucide DJs. Ir SSG (man patinka A. R-Greitai x)

Taigi.

Rimtai būtų faina sudalyvauti Roko Naktyse. Tik kada jos bus? Ir kur?

Blyn, čia Biplanai skamba 100% kaip Brainstorm'ai x)

Gėris kartais laimi...

Šiandien pavasaris. Ne dėlto, kad žieminę striukę iškeičiau į "odeškę". Dėl to, kad lauke šlapia, šilta (sąlyginai) ir nėra sniego. Viskas. Taškas. Reiškia pavasaris. Vuhu. Buvau Studijoje, bet aišku, dėl savo ligoto polinkio į kavos gėrimą nieko nenupiešiau. Nieko tokio. Juk yra kitas savaitgalis. Šiaip dar Studijoje vakare išbandėm naują kūrimo būdą (?) su benzinu. Rezultatas ant lapo primena tai, ką mato narkomanas per savo išganingas vizijas. Iš esmės, rezultatas tikrai žavi. Bet benzino kvapas mane per daug užvežė. Ir pradėjau svaigti daugiau nei įprasta. Matyt, ir dėl to, kad rytoj istorijos atsiskaitymas, rusų kontrolinis, anglų kažkas ir kažkas matematikos (natūralu; prieš stresines būsenas žmogaus kūne gaminasi daugiau endorfinų). Aj, tiesa - matiekos mokytoja grįžta x) Vuhu! Taip pat turiu (dar vieną) gerą naujieną; aš ir dar viena dailiokė varysim į VGTU vyksiančias JAM'o pamokas. Tiesiog neįtikėtina! Tol netikėsiu, kol tai nepasirodys melas xD Juk tai VGTU; pramoksi ten piešti ir tavo įstojimo šansai patrigubėja x)

Trūksta žodžių kaip smagu!

Vakar Žalgiris pralaimėjo. Na ir kas? Haha.

Pastebėjau (užuodžiau), kad kvepiu (smirdžiu) benzinu. Matyt, teks eiti į dušą, ir ten suvokti, kad šampūnas jau beveik pasibaigęs... Stresas. Bet gėris vistiek kartais laimi.

Kaip šiandien...

Šita daina mane veža. Ir veš dar ilgai.

Sarkazmas

Sveiki,

Visai neseniai pastebėjau, kad gyvenime yra labai daug reliatyvumo.
Arba buitiškiau kalbant, sąlyginumo.

Jau antra savaitė matematikos pamokoje sėdžiu ir tiesiog fiziškai jaučiu, kaip degraduoju. Viskas dėl to, kad mūsų matematikos mokytoja serga, ir ją pavaduoja praktikantė-mokytoja-fyfa-šiaip kažkokia varna. Ką galima išmokti iš "mokytojos" , kuri pati nežino kaip spręsti kai kuriuos uždavinius. Išviso, kiek pastebėjau, tai jai dažniausiai pochui ką mes veikiam; mokomės, rašom ar žaidžiam kortom. Aš 11-toj klasėj pasirinkau matematiką A lygiu ne tam. A lygiu pasirinkau, nes esu suinteresuotas mokytis matematikos, nes man jos reikia. Nebus matematikos, nebus nieko. Taigi, gerbiama mokyklos vadovybe, jeigu skaitote šį BLOG'ą (tokios tikimybės išviso nėra), darykite ką nors. Sakydamas "ką nors", turiu galvoje keiskite pavaduojančią mokytoją.

Manęs jau visiškai nebestebina faktas, kad mūsų mokykloje, vidury provincijos, pertraukų metu galima nusipirkti narkotikų. Prieš kokius 2-3 metus tai būtų mane šokiravę. O dabar, tik lengvai nustebino. Natūraliai gimsta klausimas - kas bus toliau? Ginklai? Na, ištikrųjų kalbant apie šią skylę, vadinamą "Aušros gimnazija", po manęs nors ir tvanas. Vieneri metai. Viskas. Daugiau nieko neprašau.

Nežinau kada, bet tikrai dalyvausiu rusų vertimo konkurse, anglų kalbos olimpiadoj ir Amberstar'e. Net nežinau kada jie vyks, bet who cares, right? Galbūt man tik taip atrodo, bet tai, ką mūsų srautas veikia per anglų, nevertėtų vadinti mokymųsi. Greičiau šūdo malimu, geriausiu atveju. Thanks to our phlegmatic teacher.



Visai ne tai norėjau šiandien parašyti, bet koks skirtumas, a?

Kodėl Lietuvoje nerodo tokių reklamų? xD

Lux Aeterna

Taigi. Aš jau beveik sveikas. Pamirškim beveik, nes rytoj į mokyklą. Ir ten interpretaciją iš K.D. Metų. Geriau ir būti negali xD Kas per velnias ta interpretacija? Tipo teksto suvokimo užduotis, tik atsakymus reikia parašyti kaip rišlų tekstą? Mhmm.. Aišku tada.
Visai smagu, pats užduodu klausimą, pats ir atsakau. Linksminuosi su savimi xD
Ketvirtadienį vakare su draugėm iš Kybartų buvau boulinge (taip, toks kaimas kaip Vilkaviškis turi ne tik Maksimą, bet ir boulingą (x ). Jos dar atsivežė porą užsieniečių. Vokiečių. Ištikrųjų iškarto matosi kur vokietis, o kur runkelYs Vilkaviškėnas. Tai yra akivaizdi tiesa. Bet ko jūs tikitės iš posovietinės valstybės provincijos gyventojų? Šiandien suvokiau kada galiu nupiešti gerą meninį darbą (kalbu ne apie akademinį piešimą); kai turiu 2 pasirinkimus ką veikti: arba eiti mokytis, arba eiti piešti. Tai va blyn, mano pasamonė visada renkasi antrą variantą... Ir visada esant tokioms sąlygoms nupiešiu geriausius savo darbus. Kai pagalvoji, įkvėpimas išties geras dalykas.
Architektams jo (ne)reikia.

Anyway, galit žvilgtelti čia. Pora senų mano darbų.

de ja vu

Man vakar truputėlį nepasisekė (juk negali sektis visada) - apsirgau. Ne angina ar podagra, bet vistiek sukėlė nepatogumų... Pasistengsiu "originaliai" aprašyti vakarykščią dieną (o rytoj šiandieną (x ):

Tyla. Tamsa. Gerklės skausmas. Bloga nuotaika. Tualetas. Vonia. Sloga. Spinta. Drabužiai. Paklota lova. Pusryčiai. Gerklės skausmas. Vonia. Knygos. Kuprinė. batai. Striukė. Šaligatvis. Ledas. Piktumas. Sankryža. iKi. Mokykla. Rūbinė. Silvija. Kęstas. Lietuvių kalba. Silvija. Lina. gerklės skausmas. Donelaitis. Metai. Žudanti sloga. Esė. Snarglio skonis gerklėje. Esė. Sloga. Pertrauka. Pinigai. Pratybos. Lietuvių kalba. Ašarojančios akys. Rašinys. Prakeiktas Donelaitis. Snarglys. Gerklės skausmas. Pagerėjimas. Pablogėjimas. Nusivylimas. Skambutis. Auklėtoja. Pinigai. Klasiokai. Rūbinė. Silvija. Akinanti saulė. Nešalta. Slidu. Sankryža. Namai. Arbata. Tonsilutren. Sofa. Adialas. Requiem for a Dream. Soundtrekas. Arbata. Tėvai. Pietūs. Arbata. Tonsilutren. Donnie Brasco. Gerklės skausmas. Istorija. Eurosport biliardas. Simpsonai. Tualetas. Prakaitas. Sloga. Palengvėjimas. Tėvas. Marijampolė. vh1. Moroon 5 - This Love. Tėvai. Vakarienė. Nusikaltimas ir bausmė. The Hives. Žalgiris. Hausas. Žalgiris. Hausas. Žalgiris. Nusivylimas. Vonia. Lova.

Nepaisant to, kad pro nosį netekau 50 % kūno skysčių, šiandien geriau. Tiesiog neįtikėtina iš kur žmogus gali turėti tiek snarglio galvoje. Tiesiog fantastika, ne kitaip! Šiandien mokykloje pildėm anketas dėl gimnazijos uniformų. Prabalsavau už juodas. Jeigu jas išviso išvysime ;) Dar auklėtoja sakė, kad jau kitą savaitę reikės atsiskaitinėti... Taigi, jeigu noriu pereiti į istorijos A lygį, pats metas pradėti mokytis. Reikėtų gal eiti piešti...O gal geriau skaityti Nusikaltimą ir bausmę..?
Bet kuriuo atveju; iki greito.

Requiem for a Dream garso takelis yra n-e-r-e-a-l-u-s! Būtinai paklausykit.

Draugai...

Parodyk ką turi!

Bet kuriuo atveju, sveiki!

Taigi, šiandien vietiniame kultūros centre (AKA Vilkaviškio Vaikų ir Jaunimo centre (tarsi vaikai nebūtų jaunimas (x ) vyko mūsų dailiokų paroda. Tai jau ne pirmoji paroda, kurioje dalyvauju, nes šiaip visiem dailiokams dalyvavimas privalomas. Nes kitaip, kaip sako vadovė "Būsi išmestas". Skamba įtikinamai. Haha.

Bet ne apie vadovę atėjau rašyti. O apie tai, kad mano piešimas nuo praėjusios parodos visai nepagerėjo. Stovėjo vietoje. O apie štrichą išviso neverta kalbėti. Jezau! Kokį dar štrichą?! Pas mane piešime toks dalykas jau nustojo egzistuoti. Reikėtų kažką daryti dėl to. Laukiu protingų patarimų.

O dabar pora kadrų iš parodos:

Čia aš, ne prie savo darbų.


Čia aš, prie savo darbų.


Čia aš, diena iki parodos.

Nepažadu, bet manau, kad ateity reikės įmesti savo darbų...

Nutrūkusi styga

Mokykla - antrieji namai...
Šiaip ta mokykla nėra tokia baisi vieta. Visai galima į ją eiti. Kai nustoji matyti draugų bukumą, mokytojų nekompetentingumą, visiškai prastas mokymo sąlygas. Na nevisiškai prastas...tiesiog pakenčiamas. Išties ir mokytojai kai kurie išmano savo reikalą. Bet tik kai kurie. Galbūt labai subjektyvu iš mano pusės, bet kaip galima pamilti svetimą mokyklą, į kurią tu eisi tik likusius 2 mokslo metus? Niekada nenorėjau eiti į "Aušros" vidurinę mokyklą, bet likimas/Dievas/Alachas ar bet kas, kas tvarko mūsų gyvenimus to norėjo...

Man suėjo 6 (7) metai ir aš pradėjau lankyti Vilkaviškio pradinę mokyklą. Ten smagiai praleidau 4 metus. Tada buvo 3 keliai: Žiburio vidurinė mokykla, S. Nėries vidurinė mokykla ar "Aušros" vidurinė mokykla. Pasirinkau Žiburį. Po metų jį prijungė prie "Aušros" (visai neironiška, ane?). Spjoviau ant Aušros ir tada perėjau į Salomėją Nėrį. Prasimokiau ten nuo 6 iki 10 klasės. Tada ją reorganizavo į dešimtmetę... Na ir sėkmė. Buvau priverstas, nori nenori, eiti į (būsimą) "Aušros" gimnaziją.

Tiesa yra ta, kad švietimo reformos ne visada duoda naudos.
Velniop juos! Dabar turiu vienintelę svajonę - įstoti į VGTU architektūrą...
P.S. Ką tik bederinant gitarą nutrūko styga. *blemba*!

Prasideda...

Pirmas mano įrašas šiame BLOG'e. Turbūt daug ir įdomiai papasakoti apie ką nors nelabai išeis (kam gi išeina?).

Tiesiog teršiu eterį savo per daug kritiška ir ciniška nuomone apie man gyventi trukdančius dalykus; mokytojai, televizija, reklama, blogi filmai, bloga nuotaika ir kt...
Taip pat pasistengsiu nedaryti kaip daro dauguma emo-blog'erių: parašo 3 žodžius, įmeta 15 (iš interneto nugriebtų nuotraukų) ir tai jau vadina originaliu, vertę turinčiu įrašu. Na atsiprašau... Tai yra kičas. Bevertis laiko ir akių švaistymas.

Laukite. Bus daugiau.
Nuskambėjo kaip kokia reklama. Nekenčiu reklamos x)