Aš turbūt esu europietiz

 

Pastaruoju metu, ypač pastaruoju metu, jaučiuosi labai, labai baltu žmogumi. Ogi kodėl gi baltu? O todėl, kad pradėjau daryti aibę pilietiškų dalykų, o bet tačiau taipogi ir patsai tapau nuosaikiai pilietiškas. Jau gal pora savaičių vesdamas šunį laukan surenku jo šūdus ir išmetu į šiukšliadėžę. Patenkintas lieka ne tik šeimininkas (aš), bet ir šuo. Galėčiau pasakyti, kad tai suteikia šiek tiek trumpalaikio intymumo šeimininko-šunio santykiams lauke. Šiandien vesdamas šunį pamačiau kažkokį 7-10 metų pyplį, kuris eidamas per pievą, akivaizdžiai išsitraukė iš kišenės, kaip vėliau paaiškėjo, tuščią saulėgrąžų pakelį ir numetė ant žemės – ne į šiukšlinę (!). Tuojau pat buvo surikta, ką padarei, atskaitytas trumpas (maždaug 3 žodžių) moralas. Ko pasėkoje pyplys kuo skubiausiai pasakė atsiprašau ir po nedidelių raginimų susirinko šiukšlę. Aš jo klausiau ar tėvai jo nemokė nešiukšlinti, bet jis nieko neatsakė. Bet iš akių matėsi, kad pyplys tikrai susikrimto. Tikiuosi, kad bent kiek atvedžiau jį doros kelin. Paskutinis mano geras darbas, kurį atlikau nuo paskutinio rašymo čia buvo toks: važiavau sau ramiai pas dantistą (apie tai tuojau…), pristabdžiau prie perėjos ir staiga, matau – per perėją ristele bėga moteriškė, gal kokių 50-60 metų senumo, matosi, kad risnoja nelabai patogiai. Galų gale, per Marijampolės centro naujai išgrįstus skaldytų akmenų kelius lengvai nepabėgsi. Ir staiga – BABUM – moteriškė krenta ant grindinio. Atrodo, kad ji netgi trenkiasi galva į žemę. Atrodė baisiai. Tučtuojau iššokau iš automobilio, nuo šaligatvio dar prišoko kažkokia kita moteriškė, pagelbėti parpuolusiai. Pasirodo viskas gerai, galva sveika, kojos rankos – atrodo irgi. Bekeliant parpuolėlę, išsiaiškinam, kad ji taip griūva jau ne pirmą kart. Mandagiai pasiūlau daugiau nebėgioti su tokiu apavu (berods ten buvo Crocsai). Grįžtu į mašiną. Tęsiu kelionę pas dantistą.

Rankos nedrebėjo, niekas sustojęs iš galo nepypino. Marijampolė

Taigi, dabar baigus savo pagyras apie tapimą baltu žmogumi/europiečiu, galiu papasakoti kai ką ir ypač ekstraordinaraus. Pagaliau man taisė dantis. Nugyvenau beveik 22 metus ir prašau. Sutaisyti 3 dantys, liko dar 2. Nors praeitais metais, aceit, skylių nebuvo, bet aš kažkaip linkęs tikėti, kad tiek skylių per metus negalėjo atsirasti. Anyway, per pirmą kartą sutaisė 2 dantis be nuskausminančiųjų. Oh yeah. Best feeling ever. Skaudėjo, bet esu turėjęs ir baisesnės patirties O per antrą kartą davė nuskausminančiųjų ir sutaisė trečią dantį.  Dar liko du dantys, du kartai. Gal dabar pradėsiu dažniau rūpintis burnos higiena. Atvirai pasakius, kai tvarkė dantis be nuskausminančiųjų, buvau rimtai pagalvojęs apie tai. Bet dabar, kai tvarkė su nuskausminančiaisiais, sudvejojau. LoL. Juokauju

 

Po visų šitų įvykių aš tikrai pasijuntu labiau žmogumi. Labiau, sakyčiau netgi, europiečiu.