BLOGas su trūkumais

Iš žiemos atradimų kronikų

2012-01-27T21:06:00.001+02:00

Šiandien buvo labai įdomus nutikimas. Atsisėdau į mašiną ryte važiuoti mokyklon ir pamačiau..! O gi ką pamačiau! O gi švepsas buvo užšalęs butely. Ir kadangi pajutau jog tai neeilinis įvykis, netgi nupaveikslavau tą sušalusį daiktą. O jeigu būsime tikslūs, tai netgi du kartus nupaveikslavau.

Va, ryte, kai sėdau į audę :DDDDD termometras rodė –11 C. Lauke.

P.S. Į mokyklą važiavau ne mokytis. Aš juk studentas, lol xD

Understand Meeeeee

2012-01-26T21:38:00.001+02:00

Ahhhmhhhhmmmm va. Nu. Hmmmm. Buvau piešimo olimpiadoj. Prieš kokias kelias dienas. Ir galiu pasakyti, kad nuo mano dalyvavimo laikų (prieš 2-3 metus) lygis ir dalyvių skaičius kritęs kelis kartus. Dalyvių keletą kartų mažiau, o ir darbų kokybė prasta :O Rimtai, kai aš variau tai buvo galima išvysti ohoho darbų, o dabar tai norisi bėgti ir rėkti. Kiti piešiniai atrodo, kad buvo nupiešti visiškai nemokančių piešti :/ Kur dingo konkurencingas noras varžytis ir laimėti? Mūsų grupė iš Vilkaviškio sugebėjo pasiimti 4 (!) berods apdovanojimus. O tai yra labai daug. Turint galvoje, kiek ten dalyvių ir iš kur jie yra, čia yra super amazing pasiekimas. Man truputį gaila KTU. Jie rengia tokią olimpiadą ir nėra dalyvių :/ Negerai, kai nėra konkurencijos, nes nekyla lygis. Va ir dar vienas dalykas – be piešimo olimpiados ten pavyko pamatyti ir vietinių architektų planšų. Vaizdas panašu kaip ir olimpiadoje :/ Kaip girdėjau iš dėstytojo, tai iki peržiūros sugebėjo įvertinti tik 15/50 studentų, nes kiti nespėjo. Nors ir tie 15 išeksponuotų atrodo gan prastai :/ Iš jų gal kokius du sutikčiau vertinti 8-9, visi kiti mažiau. Padariau ir nuotraukų, bet deja, foto nedėsiu, nes žmonės gali supykti. Ir galų gale, kas aš toks, kad galėčiau teisti. Bet anyway, kalbant toliau, darbai atrodo tikrai gan prastai. Vienintelis patikęs dalykas yra tai, kad KTU architektai pjūvį pažymi ir namo makete. ta prasme vienbučio namo maketas yra literaliai perpjautas, pjūvio vietoje. Labai patogu, galima perskirti namą ir pasižiūrėti sienų, perdangų storį ir jų sudėtį. Awesome idėja. Kažin kaip ją vertintų VGTU dėstytojai.

Baigiasi atostogos. Liko savaitė ir pora dienų :DDDD Šiandien mane užklupo nežpažabojamas troškimas paklausyti Depešmodų. Taip seniai neklausiau, ir winampas randomly paleido Shake The Disease. Pasijutau kaip 7-oj klasėj

…ir winampas randomly paleido Shake The Disease.

Trumpi sakinukayj

2012-01-20T21:43:00.001+02:00

Va. Visos dienos labai panašios. Nėra paskaitų. Sesija, turbūt. Nieko neveikiu. Sėdžiu namie. Ne visada, žinoma ;) Valgau, miegu, guliu, skaitau, juokiuosi, plaunu indus, galvoju, svajoju. Liko paskutinis – meno istorijos – egzaminas, kurio, kaip anksčiau buvau minėjęs, galėjau išvengti. Bet neišvengsiu, ir tikiuosi, išlaikysiu. Rytoj važiuoju į KTU piešimo olimpiadą. Trečią kartą. Antrą kartą kaip svečias. Na ten reikia vežtis namų darbus (natiurmortą iš trijų berods objektų ir dar draperija dryžuota turi būti). Ir bus užduotis nupiešti kažką iš minties berods. Va, tai man niekas neleis piešti. tai pabūsiu kur nors kampe ir paeskizuosiu turbūt :3 Bet kažkur giliai manyje, mano vidinis niekšas man dainuoja, kad reikia įsivelti tarp dalyvių ir piešti, o paskui gerai (geriausiai! :O ) nupiešus nusiimti kaukę ir dramatiškai surikti – VGTU, architektūra, antras kursas! *maniakiškas juokas* :DD Nežinau. Turbūt taip nedarysiu, nes aš ne niekšas :3

Gero kelio visiems. Iki kito karto. Čia mūsų daina. Ne Jūsų >: D

Važiuoti autobusu?

2012-01-05T19:54:00.001+02:00

Mes ir vėl susitikom :DD

Šiandien rašiau svarbiausią egzaminą – tipologiją. Nežinote kas yra tipologija? Tuoj jums papasakosiu... Tai yra daiktų susisteminimas pagal jų ypatybes ir mokslas apie tai. Pradedant durų dydžių standartais ir baigiant rekomenduojamu patalpų išplanavimu ir kt. Tai yra vienas iš pačių svarbiausių dalykų, kuriuos turi išmanyti architektas. Arba architektūros studentas. Anyway, gavau tris klausimus. Atrodo, kad žinojau 2 tikrai ir vieną nelabai. tai vis tik tikiuosi gauti bent 6. Na ką čia 6, noriu 7! Ir daugiau..

Mmmm. Dabar pastarosiomis dienomis nemažai keliavau autobusu. Gal ir smagu visai, jei tai ekspresas. Bet dabar važiuoju ne ekspresu. Įsivaizduokite – nuo Vilniaus iki Vilkaviškio važiuosiu 4 valandas. :DDD Sounds like lots of fun... Įprastai su maške užtrunku apie pora valandų. Mačiau ant autobuso šono užrašą WI-FI. Bet, kad ir kaip stengiuosi aptikti/įjungti/užuosti signalą nieko nerandu. Ir o bet tačiau, netgi visgi kai stovėjom stotyje signalą visgi radau, tik neišėjo prisijungti. Kodėl dabar jo neranda? Vatafak?

Gal kas nors mokat dirbti su Revitu? Pageidautina ‘11 versija. Pirmadienį ‘Kompiuterinio projektavimo’ egzaminas, jau užvakar reikėjo atiduoti pabaigtas užduotis. Oj, sorry, neišėjo. Nes eilinį kartą, kitaip negaliu, supjaustau grybą. Ir dabar teks pabandyti paprojektuoti grįžus. Ir atvirai pasakius, kol dariau tuos darbus visai nemažai pramokau. Mhm, kai šikna dega...

Ir aš vėl savęs klausiu kodėl nėra to faking vaifaijaus?

LATER

Aš jau Kaune. Miegojau, nieko nesapnavau. Lauke šlapdriba perėjo į įprastą žiemišką lietų. Ar sakiau kaip šiandien apsirengiau? Aišku, kad ne, bet pasakysiu dabar; rudeniniu lietpalčiu, megztiniu, džinais ir inkarais. Taip, inkarais! Tikrai labai žiemiška apranga. Juk šiandien sušikto sausio sušikta 5 diena. Kas per faking oras? Are you fucking kiding me once again? Jomajo, dar tos Kauno gatvės, trukdo rašyt be klaidų. Na va, dar beveik trys valandos kelionės. Super. Ir sumautam autobuse nėra waifaijaus.

MORE LATER

Mes kažkur jau gerokai už Kauno, gal būt netoli Šakių. Kas žino, aš niekada šiuo maršrutu nevažiuoju. Interneto vis dar nėra ir pilnai tikiu, kad nebus lol :DD Panašu, kad Šakiai. Autobusas sustojo. Autobusas pajudėjo. Liko dar vienas tarpinis sustojimas ir viskas. Home, at last. Jaučiate, kad be studentiškos nuolaidos, už kelionę namo autobusu sumoku daugiau nei už kelionę nuosava mašina? :DDDD viskas, i’m sick and tired of saving this planet.

EVEN MORE LATER

Grįžau namo. Ir dabar paviešinsiu šitą įrašą.

This Will Destroy You

2011-12-25T11:40:00.001+02:00

Iš pradžių būna koncepcija, juodraštis.

Paskui po n juodraščių, galima pradėti mėginti daryti švarraštį…

Bemaketuojant kartais galima ir pavalgyti:

Po keleto valandėlių turime švarraštį, arba pasak dėstytojo, švarų juodraštį :DDD

Ir žinoma, kas be ko, priešpaskutinę naktį pradedame daryti planšus.

Ar minėjau, kad dar prieš pora mėnesių pasidariau reljefą?

Turime planšus, gauname 6, verkiame iš laimės. Hugginam visas grupiokes :DDD

Su šventom Kalėdom!!! :DDDD

Lazy Crazy Days

2011-12-22T12:25:00.001+02:00

Uuuuuuu *.*

Labas rytas, brangus skaitytojau.

Paskutiniai keturi mėnesiai buvo labai smagūs. Na, išskyrus paskutines dvi savaites, nes jos buvo nesmagios, švelniai tariant. Iš tikrųjų paskutinės dvi savaitės ir paskutinės dvi paros turi blogėjimo geometrinę progresiją. Kodėl? Todėl, kad buvo peržiūros. Kompozicija ir piešimas nebuvo taip sunku (gavau 9 iš abiejų, sveikinimai komentaruose :D ), bet projektavimas buvo super sunku. Per paskutines dvi paras prieš visiškai galutinę peržiūrą permiegojau 3 valandas. Per pirmą parą valandą, per antrą dvi. Kada valgiau išvis neatsimenu, bet realiai tai nelabai ir norėjosi :D

Jausmas po peržiūrų nepalyginamas su niekuo. Ta prasme jis tooooooooooks geras. Euforija trykšta pro visas ertmes, miego trūkumas leidžia žvengti iš bet ko :D Ir šiaip mano akys vėl pradėjo švytėti, ir dar netgi sugebėjau po peržiūrų apsiskusti, nes nu jau kiek galima :D Bet šiaip barzda (ta prasme pas vyrus) turi nemažai ir privalumų, bent vienas su kuriuo susipažinau tai buvo, kad jeigu ką nors geri, ir nepataikai į burną truputį, tai ten jei keli lašai pradeda bėgti pro šoną, jie niekur toli nenubėga, net smakro nepasiekdavo, nes barzda juos sulaikydavo :D Juokinga ir praktiška! Va, tai taip, projektavimo kursinio gavau 8 ir pačio svarbiausio dalyko – Poilsio komplekso projektavimo 6 :DDDD Na, kai dėstytojas priešpaskutinę dieną gąsdiną 4-5, tai galima šiek tiek išsigąsti :DDDD Dar laukia tipologijos egzaminas, kuris bus pats smagiausias, dar kompiuterinės grafikos, kur nieko nemoku absoliučiai, gal dar architektūros ir psichologijos egzas bus, bet ten jaučiu nusirašysime ir man atrodo, kad man bus meno istorijos egzas, nes kaip matome nerašau referato, kurį ir taip pavėlavau parašyti. Tai žinoma, kam rašyti referatą, jei galima nueiti į egzaminą? :D Ne, jei rimtai, tai visiškai neradau Helenistinių šventyklų portalų. Gal blogai ieškojau..? Whatever.

Dabar piniginėje turiu 60 LT. Ir man reikia nupirkti dovanas dar trim žmonėms. Na realiai dviem galiu padaryti ką nors :D O trečiam irgi galiu padaryti, bet galiu ir nupirkti. Aj nežinau!

Jeigu kas nors galvojate stoti į architektūrą, Jūs pagalvokite, nes istorijos apie bemieges savaites nėra iš piršto laužtos ;D Rimtai, pasvarstykite galimybę studijuoti užsienyje ar ką nors kita. Nes vėliau, jei kankinsitės ir nieko gero nejausite, bus negerai. Nu bet čia jau yra your call.

Ir šiemet Kalėdos atėjo taaaaaaip greitai. Vieną dieną braižau genplanį, kalendorius rodo gruodžio 3, kitą dieną darau maketą – žiūriu –o gi gruodžio 18 d.! Kaip keista. Anksčiau Kalėdų laukdavai ir kasdien vis labiau jausdavosi džiaugsmas ir romantika. O dabar ne. Dabar darbas darbas darbas, Kalėdos, atostogos, egzaminai, atostogos, egzaminai, atostogos…

OMG, BLOG’as jau pasiekė 13k peržiūrų *.* Aima popular guj!

Bet kai vėl pradėjau klausyti Robbio Williamso :DDD lol :DDDD

Kam tas pavadinimas reikalingas?

2011-12-12T04:43:00.001+02:00

Argi..?

2011-12-10T12:30:00.001+02:00

Argi ne keista, kad, kaip sniegas žiemą, taip depresija rudenį, vėluoja?

.

2011-12-09T23:11:00.001+02:00

Viskas po truputėlį praranda prasmę.

New Hope: Empire Strikes Back!

2011-12-08T23:27:00.001+02:00

Nepamenu kada mano akys buvo baltos. Ta prasme kada paskutinį kartą akių obuoliai nebuvo prasruvę kraujagyslėmis. Turbūt vasarą. Tai va, peržiūros ne už kalnų. Mane gąsdina tik vienas dalykas – projektavimas. Aš nežinau, visą laiką, nu honestly, tikrai dažnai visus sudribinėja ir nežada nieko gero. Kaip galima susikaupti ir toliau tęsti darbą? Galvoti idėjas ir kt.? Aš nesuvokiu, po ketvirtos paros maketų klijavimo ir kitų šūdų rišimo į vieną didelę šūdų papkę, visas pasaulis atrodo šūdinas. Maža, smerfo dydžio, detalė manyje tiki, tuo dalyku, kad jei lankei paskaitas ir darei kažką, tau negali rašyti neigiamo vertinimo. Bet kita dalis tuo abejoja ir dainuoja apie neigiamą įvertinimą. Nežinau kas kaltas ar ligotas savikritiškumas ar naivumas...

Sinickio koncertas 22 d. I must go there.

Prašau Liamo kūryba. Vaikiška biškį, bet man visai smagiai skambėjo.

Kai lyja šiandien

2011-11-27T18:15:00.001+02:00

Šiandien autobusu važiavau į Vilnių. Ir nutiko toks nelabai malonus dalykas. Ne man. Autobusas važiavo iš Marijampolės, ir maždaug 15-20 km už Marijampolės viena keleivė (25-30 m.) staiga atsistojo, prišoko prie vairuotojo ir liepė jam sustoti. Vairuotojas tučtuojau sustojo ir matydamas, kad keleivei kažkas negerai kuo skubiau nuspaudė mygtuką, kuris atidaro autobuso duris. Durys darėsi per lėtai ir keleivė apvėmė jas. Oh yeah. Tas vaizdas buvo nemalonus. Po to keleivė stovėdama lauke ir valydamasi rankas ir kt. paprašė, kad jai paduotų daiktus. Kažkas perdavė. Daugiau į autobusą ji nelipo. Mes nuvažiavome. Ji liko šalikelėje.

Šios istorijos moralas būtų toks, jeigu jus pykina autobuse – nevažiuokite juo. Rinkitės traukinį, automobilį ar dviratį. Šiaip man sunku įsivaizduoti kaip “gerai” turėjo jaustis ta moteris. Tikiuosi, Vilnių ji pasiekė sėkmingai.

Žinoma šitas skaitalas parašytas ne dėl to, kad norėjau pasigirti jog mačiau vemiančią moterį. Ne. Noriu pasigirti, kad fakultete ketvirtame aukšte pagaliau pakabino mano vasaros eskizus. Oh yeah.

Visi eskizai mano, išskyrus kažkokį ružavą kairėje. Dėl kokybės negarantuoju. Man kita savaitė laisva. Aišku už tą žodį “laisva” greitai pasigailėsiu, bet anyway.

Never gonna give you up

2011-11-25T12:59:00.001+02:00

Kiek daug visko turiu jums parodyti, papasakoti ir apdainuoti, nebežinau jau nuo ko pradėti.

Uuu. Laptopas sutvarkytas! Pusę gyvenimo renki įvairius širdžiai mielus ir brangius dalykus ir tada... nusprogsta HDD. Oh yeah. Gal pavyks informaciją rekover’inti. Gal ne. Tikiuosi, kad taip. Tai va, laptopo neturėjau (ir buvau be interneto) nuo spalio 27 iki užvakar. Su trumpais vienos dienos grįžimais namo, kur internetas buvo. Bet anyway, sunkiausia, kiek pamenu, buvo dirbti tyloje, nes dingo laptopas – dingo muzika. Žinoma galima kažkiek klausyti per telefoną, bet jo batareikė irgi nebus amžina, jei bus ištisai naudojama. Po dviejų savaičių tylos, mano namuose atsirado radijas. Ne bet koks, o Powasonic! Prisipažinsiu, radiją paskutinį kartą klausiau gal septintoje klasėje. Seną gerą zipefem. Dabar, kiek pastebėjau... Nieko ten gero nėra. Pamenu kai teko vieną naktį dirbti ir klausytis zipefem. Tai per visą naktį sukosi gal kokie 6-8 gabalai. Ir ten visokios Rijanos, Pitbuliai, Lopezai ir pan. Super ne mano skonio muzika. Netikėtai paklausydavau M1 ir Relax FM – visai nieko. Netgi vieną naktį darant projektavimo maketą pavyko užgaudyti Klasika FM. Transliavo laidą apie Čiurlionį ir apie tai, kodėl jis neparašė operos, jei gerai pamenu. Visai gražu.

Paskui pripranti ir nebesijaučia baisi interneto/feisbuko/skype/gmail stoka. Išvis atsiranda kažkoks keistas, bet malonus jausmas, kad galva tuščia nuo 9gag ^^ Pabandykite bent iš solidarumo vieną dieną neįjungti savo interneto imtuvo. Arba savaitę.

Projektavimas – kažkokia kontraversiška paskaita, kur vieną paskaitą dėstytojas pasako, kad tavo variantas šūdas, kitą paskaitą – dar didesnis šūdas, o per tarpinę peržiūrą pasako, kad visai pusė velnio. Aš nesuprantu jau nieko, keletą paskaitų iš eilės nešiau vis naujus maketus be jokios aiškios vizijos, kaip ką ir kodėl redaguoti. Žaidimas šachmatais tamsoje. Oh yeah. Greičiau tegul tai praeina. Peržiūros ne už kalnų. Ateis ir praeis. Honestly, iš nevilties praeitą savaitgalį galvojau apie studijų metimą :DDD Bet paskui kažkaip išsimiegojau (gavau 7 iš projektavimo) ir ta mintis kažkur nuplaukė toliau. Anyway, vienas grupiokas planuoja po šio pusmečio mesti. Nežinau nežinau… Galėtų ne mesti.

GReaderis rodo, kad turiu neperskaitytus 1000+ įrašų, todėl laukit komentarų savo BLOG’uose.

Ir galų gale kaip aš pasiilgau rašymo čia!

Aš. Gyvas.

2011-11-18T21:00:00.001+02:00

Trys savaitės be interneto ir be laptopo. Ir be mylimos muzikos. Tik darbas ir darbas. Belieka tikėti geresniu rytojumi...

Trečiadienis? Ketvirtadienis.

2011-10-27T04:22:00.001+03:00

Dabar mano kambarys kvepia tabaku, šprotų koncervu ir genplaniu. Mmmm... O taip, genplaniu. Žinote koks genplanio kvapas? Toks, gan, “popieriškas”. O, jau vidurnaktis..! Buvo :DD Jei ir toliau išlaikysiu tempą, kas žino, gal dar ir pamiegosiu šiąnakt. Nors, neprivalgęs, neprilaižysi, tsakant.

Kažkas kažkada sakė, kad geriau dažniau, bet po mažiau. Taigi, prašom, turite rezultatą.

Darbo atmosferai palaikyti.

Šiandien daug dirbau.

2011-10-25T21:25:00.001+03:00

Pasakyk, kas tavo draugai ir pasakysiu kas tu esi.

Pasakyk, ką valgai ir pasakysiu kas tu esi.

...

Pasakyk, ką klausai ir pasakysiu kas tu esi.

Classical drone ambient minimalist music.

Penktadienis

2011-10-21T17:50:00.001+03:00

Šiandien mačiau gyvą Tomą Sinickį. Made my day!

Ir dar nuo pat pirmos valandos sėdėjau fakulteto maketinėj ir mylėjausi su maketu. Kaip supratau iš dėstytojo pro burną skleidžiamų garsų, nebuvau visiškai beviltiškas. Na, bent turiu daugiau vilties, nei po praeito karto.

Bus nuotraukų. Ne su Sinickiu, be švarko šiandien buvau :DDD Stay tuned, tsakant.

Kodėl aš keliu probleminį klausimą?

2011-10-12T00:04:00.001+03:00

Atsimenu, prieš pirmą kursą daug kas sakė: –Tik jau neįsimylėk, nes pirmam kurse bus daug darbo, nespėsi blah blah blah…

Kodėl niekas to nepakartojo prieš antrą kursą? :/ :DD

:DDDD

:DDD

Spalio 5

2011-10-05T16:15:00.001+03:00

Neapsakomas džiaugsmas apima, kai visą dieną mane sveikina brangūs žmonės… Toks geras jausmas, atrodo, nieko nepadarei, bet visi džiaugiasi ir linki gražių dalykų! :DDD

Užbėgdamas už akių atsakysiu į Jūsų klausimą – taip, šiandien mano gimtadienis ;D

Alcohol is poison

2011-10-03T14:55:00.001+03:00

Penktadienį lengvai išgėriau. Ir terorizavau vieną pažįstamą.

Šeštadienį buvo sunkios pagirios. Visą dieną kimarinau ir tik vakare pradėjau daryti maketą.

Vakar buvo smagu. Jau nuo pat ryto žinojau, kad visą dieną teks pašvęsti maketui. Taip ir buvo. Nuo žadintuvo prabudau 09:30, bet dar pasivarčiau viengulėj lovoj iki 10:30. Tada košė ir kava pusryčiams, ir į darbą! Be jokių pertraukų maketą dariau iki 22:00, kai pasiekiau pre-final versiją. Tada pasirodė gera idėja ką nors suvalgyti. Koldūnai ir alus – šiokia tokia šventė. Tada dar trumpas pokalbis su kaliega ir tęsiam darbus. 00:46, surūkau pirmą cigaretę per dvi dienas. Einu miegoti. Maketas, kaip juodraštis – baigtas. Uuuuhhuu.

Šiandien paryčiais sapnavau visai įdomų sapną. Sapnavau, kad esu, o gal ir žaidžiu kažkokį FPS. Iš prastos grafikos priminė Rainbow Six. Kas įdomiausia, kad kiekvieną kovą pradėdavau tik su viena kulka. Ir po kiekvieno vienintelio savo paleisto šūvio, žaidimą pradėdavau iš naujo. Taip buvo keletą kartų. Kol galiausiai mečiau ginklą (tikrai mečiau) ir puoliau priešininkus plikom rankom. Ir ką Jūs manot? Keisčiausia sapno dalis – priešininkai plyšo ir ardėsi it popieriniai. Neleiskite savęs apgauti vaizduotei – ten nebuvo kraujo ar žarnų; tiesiog literaliai priešus draskiau kaip popierinius. Bet, deja, linksmybės nesitęsė ilgai, nes greitai pabudau.

Turbūt kaltas pervargimas.

Dabar galvoju kokią etiketę dėti šitam įrašui; ar apie darbą, ar apie gyvenimą.

Pasiūlykit pavadinimą komentaruose, jei nesunku.

2011-09-23T19:29:00.001+03:00

Toks kaklaraištis man labai tiktų prie veido...

Kai virš šiukšliadėžės pradėjo skraidyti musės, nusprendžiau, kad jau laikas parašyti BLOG’o įrašą. Ir išnešti šiukšles. Taip… ir dabar supratau, kad nežinau ką rašyti. Bet nieko, jau pora eilučių parašiau.

Va! Jau gan seniai norėjau padaryti nedidelę analizę, kaip žmonės patenka į mano BLOG’ą. Su sąlyga, kad bloggeryje yra visa įmanoma statistika, dalinuosi ja su jumis – populiariausių raktinių žodžių dešimtukas:

suzuki bandit

vermutas

bandit

blogas su trukumais

exciter blogas

suzuki bandit 1200

valentina tereškova

geriausios zmogaus savybes

emotyvacija

inkarai

Tikra mistika, kodėl porą kartų paminėtas ‘suzuki bandit’ užima pirmąją vietą, dar labiau keista, kad į šį sąrašą patenka ‘valentina tereškova’ :DDD Vieną kartą minėjau ją, per Valentino dieną ir prašau! Faking amazing, BLOG’as apie architektūrą/architektūros studentą, bet paieškose pirmauja motociklo modelis ir pirmoji moteris kosmonautė. So strange...

O bet tačiau, visai norėčiau pasidalinti ir paskutinio mėnesio paieškų rezultatu:

inkarai

kaip atsikratyti nekenciamo kaimyno

rubų eskizavimas pieštuku

seni inkaras batai

emotyvacija

exciter blogas

geriausios zmogaus savybes

jonėninės kolonos

kedu plovimas

kokios savybes zmogaus geriausios

Čia išvis kietai :DD Nepamenu, kad bučiau rašęs apie rūbų eskizavimą pieštuku ar kaip atsikratyti nekenčiamo kaimyno... Yra ir malonių dalykų. Bet ką aš čia apie statistiką. Ai jo. Pasiekiau 10’000 peržiūrų. Achievement unlocked! I can proud of myself once again!

Kalbant apie kasdieninį gyvenimą, šiandien su kaliega buvom registrų centre. Reikėjo ten poros fasadų senamiesčio… bet esmė yra tame, kad švietimo paslaugos ten’ais (Suvalkija strikes again) yra kosminio dydžio. Įsivaizduokite, už 4 A3 ir 2 A4 lapukus sumokėjome 10 pinigų :O FML. Žinoma, kodėl gi nea, visi kas ten ateina būtinai ką nors šviesis, ir kiek man žinoma, galima tik ten.

Prieš keletą dienų dariau eskizinį maketą iš putplasčio. Tai ne pasiaiškinimas, bet deja, neturėjau jokios kitos atliekamos medžiagos maketui. Ir sušiktai prisiekiu, daugiau nedarysiu maketo iš to balto šūdo niekada! Nes tai yra iškrypimas, nekalbant apie tai, kad jo atplaišos vaidensis Jūsų namuose dar bent penkmetį. Ta prasme, kad ir kaip smarkiai tvarkysitės, po jo pjaustymų, vis tiek visko nesurinksite, nes jis turi tokią blogą savybę įlįsti į sunkiausiai prieinamas vietas. Ir ten pasilikti. Ir rinkti dar daugiau dulkių. Fuck that shit!

Niekas neskaito pavadinimų

2011-09-17T18:34:00.001+03:00

Darbas išlaisvina.

Darbas architekto gyvenime užima pakankamai nemažą gabalą, Architektūros studento gyvenime taip pat. Todėl labai norėčiau pasidalinti savo work-station’o evoliucija, užfiksuota fotografijose.

Pirmo pusmečio pirma savaitė.

Pirmo pusmečio pirmas mėnuo.

Pirmas pusmetis.

Antras pusmetis.

Vasara.

Trečio pusmečio pirmas mėnuo.

Atsiskaičiau praktikas. Piešimas – 10!!! Šiuo įrašu pradedu naują temą, kurios įrašais bandysiu pateisinti šio BLOG’o pavadinimą. Ta prasme – architektūros studento BLOG’as.

Black is the new blue

2011-09-09T20:59:00.001+03:00

Atsiduodu už pagalbą

2011-09-07T15:14:00.001+03:00

Jomajooo ar čia yra protingų žmonių? Reliatyvus klausimas. Kas nors padėkite išsiaiškinti kaip, po velnių, reikia išjungti komentarų moderavimą. Aš noriu tiesiog gauti e-mailus apie naujus komentarus, bet taipogi noriu, kad, jei žmogus pakomentavo, jo komentaras atsirastų iš karto ir man nereikėtų po kiekvienu komentaru spaudinėti approve. Geeeeez...! Google aš naudotis moku… Well at least I thought so.

9gag.com

Apie Šilo tiltą ir Black Sabbath

2011-09-02T23:28:00.001+03:00

Šiaip jau gal kaip ir neturėčiau dėl ko rašyti naują BLOGo įrašą, bet dėl kašio pergalės ir LRyto straipsnio pavadinimo intriguojančio kvailumo parašysiu.

Nuo Vilniaus Šilo tilto nušoko vyras, galiausiai pats išplaukęs į krantą (papildyta 21 val. 20 min.) (25)

Na va. Screenshot’ą padaryti labai tingiu, todėl jums teks pasitikėti mano garbės žodžiu. Man, eilinį kartą, nelabai eina suvokti, kas per straipsnis. Gal būt turėjo būti “Nuo Vilniaus Šilo tilto nušokęs vyras, galiausiai pats išplaukė į krantą”. Bet pagal dabartinį pavadinimą galima suvokti ir taip - vyras kažkaip atsidūrė upėje, tada galiausiai išplaukė, ir paskui kiek palaukęs nušoko nuo Šilo tilto. Skamba įtikinančiai. ŠIS ĮRAŠAS NETURI NIEKO BENDRO SU NUŠOKUSIU VYRIŠKIU AR KAŽKUO KITU. ŠIUO ĮRAŠU NORIMA SUGĖDINTI BERAŠČIUS LRYTO STRAIPSNIŲ PAVADINIMŲ AUTORIUS. Šiaip LRytas yra neblogas portalas, ne veltui tai mano homepage’as. Bet honestly, jame galima rasti nemažai įrodymų apie neraštingus žmones. Liūdna.

Taip, kašė. Mes laimėjom. Galvoju ar ilgai taip tęsis. Būtų smagu, jei tai tęstųsi iki pat aukso… Anyway, su pergale.

Visą vakarą mano nuotaiką ir visą košę galvoje galima apibūdinti dviem žodžiais – Black Sabbath.

Pavadinimas dažniausiai glumina

2011-08-31T00:36:00.001+03:00

Pagyvenęs keletą dienų naujuose apartamentuose, galiu padaryti ir nedidelį review’ą. Pradėsiu nuo ne tokių gerų dalykų. Rytais, langai turi būti uždaryti, nes nuo 8:00 prasideda triukšmas. Šalia – tokia, gan judri gatvė, tai mašinų pravažiuoja nemažai. Ryte prabundi, bet paskui užmigti gali. Kiek labiau pasistengi ir užmiegi, nėra tokia didelė problema. Kita problema – daug dulkių nuo gatvės :DDDD Apie blogus dalykus tiek.

Geri dalykai... Užvakar vakare, sėdėjau ant palangės atsidaręs langą. Rūkiau, gėriau pusiau saldų Kagorą ir žiūrėjau į giedrą nakties dangų. Gal aš čia tik vienas toks hopeless romantic? Bet kuriuo atveju, buvo visai smagu. Sėdžiu ant palangės, jaučiu lengvą nakties vėjelį. Žiūriu į darbo biržos pastatą. Net tokiu metu ten dega šviesos. Kažkur fone groja Radiohead ar tai A Silver Mountain Zion... Smagu. Ir ramu. Kartais sėdėdamas ant palangės pradedi galvoti – vienas susvyravimas ir, kad ir iš ne aukštai, išsidrėbsi ant šaligatvio - jaudina, bet kartu ir ramina, panašiai kaip ir paliaubos, karo metu.

Šiandien išgėriau du butelius Volfas Engelman. Tikras alus. Tas myžalas Švyturio Ekstra buteliuose jau buvo geroookai pabodęs. Vėliau pažiūrėjau du filmus ir nupiešiau tris peckeliones. Gerai – darbai juda. Dabar teliko susirasti biuro kėdę ir aš ready to go. Ir šiaip jaučiu, kad tapyba, su saiku, man teikia džiaugsmą. Ir kas galėjo pagalvoti? Any-freakin-way, juk tai ta pati kūryba. O [praktiškai] bet kokios formos kūryba išlaisvina.

Susipažinau su visais įnamiais. Atrodo pakankamai decent piliečiai. Šiuo metu gyvenam septyniese (!).

Nežinau ar paklausti to klausimo, kurio beveik visi klausia prieš R1. Aš jo tiesiogiai neklausiu... ~~O dar geriau, paklausiu, bet nubrauksiu, ir tada, kas norės galės pasigirti. Jei dar neužkniso tas klausimas... Ar laukiate rugsėjo pirmos?~~

I should. Shouldn’t you?

2011-08-26T20:48:00.001+03:00

Vakar ir užvakar dalyvavau plenere. Jau trečius metus iš eilės ten pat. Buvo visai smagu, kaip visada. Nutapiau vieną darbą, kaip visada – minimaliai. Dabar mano galva truputį susipisusi, nes vakar “surūkysiu 20+ cigarečių per vakarą” politika nepasiteisino ir traukiant į naktį buvo truputėlį bloga. Jei būčiau panorėjęs, be didesnių pastangų būčiau apsivėmęs. Nes tikrai, perrūkiau mažumėlę. Kažkur 30. Visko būna, kai ilgai nerūkai. O va, taigi, vakar vakarą, o bet tačiau ir naktį, vainikavo tėvė kino šedevras. Kaip iš pradžių buvo suplanuota žiūrėti Mr Nobody, bet neišėjo, nes aš jo neturėjau laptope – durna galva :DDD Toliau buvo pasiūlytas A Clockwork Orange. Bet ir vėl – įvykus trumpam pokalbiui tarp manęs, A ir Liūtės, buvo nuspręsta žiūrėti Machete. Blet! Aš ją matęs, matęs ir A Clockwork Orange, bet kadangi Liūtė nebuvo mačiusi nė vieno iš jų, o A buvo Prisukamą Apelsiną matęs… pasiekėme “konsensusą” – Mečetė!!! Jau kažkada sakiau, kai tai absurdiškas ir lengvo turinio filmas. Todėl nesikartosiu.

O va. Norėčiau pasigirti, kad per dvi dienas sugebėjau pamatyti du filmus, kurie man tikrai patiko. Filmas numeris vienas gavosi pažiūrėtas visai netikėtai, kai naršiau po Hanerietės BLOG’ą ir užmačiau Mr Nobody. Seniai nebuvau žiūrėjęs mindfuck’o. Kodėl gi ne? Ir… likau sužavėtas. Įskaudintas ir tuo pačiu atsipalaidavęs. Filmas savo idėja truputėlį truputėlį primena Drugio efektą su Kučeriu. Bet tik labai nedidele dalele.

O va bet tačiau antras filmas mane pasigavo truputį kitaip. Kažkada, dar vasaros vidury, Liūtė liepė pažiūrėti I Come with the Rain. Žinoma, po 5 minučių aš pamiršau, ką ji man liepė… Bet likimas dūrė pirštu ir prieš pora dienų buvau priverstas pažiūrėti šį filmą. Išties filmas kitoks, nei anksčiau aptartasis, jame daugiau žiaurumų ir pabaiga kiek netikėta. Atvirai pasakius, jei ne Liūtė, būčiau nesuvokęs pusės filmo :DDD Blogų filmų žiūrėjimas daro blogą įtaką sunkių filmų suvokimui. Taip, vis dar nesidomėjau ar šio filmo režisierius azijietis ar vakarietis. Filmas atrodo vakarietiškas, bet jame yra nemažai tokių, kaip čia pasakius, azijietiškų scenų. Azijietiško žiaurumo kontrastuojančio su švelnumu. Ką tik pažiūrėjau kiek šis filmas įvertintas IMDB. OMG! This is so fucking not fair! Vertinčiau akivaizdžiai didesniu balu. Bet dar nesugalvojau kokiu.

Ir dar. Jau tuoj nauji mokslo metai. Aaaaaaa! Neeeeeee! Kuo jie arčiau, tuo labiau nenoriu. Fucking hilarious.

Shine!

2011-08-23T21:19:00.001+03:00

Šiandien viriau karštą šokoladą… Kas toliau?! Pradėsiu šokti tango? :DDD

Garbė žodis, jau nebežinau. Keistenybės veja viena kitą. Gal ir gerai, dar nežinau. Paskutiniu metu rytais sapnuoju košmarus. Tiksliai nežinau kodėl, bet turiu teoriją, kad ryte oras mano kambaryje būna gerokai gaivesnis, jame daugiau deguonies, todėl smegenai veikia geriau, ko pasėkoje ir sapnuoju daaauug ryškesnius sapnus. O ryškesni sapnai būna mažų mažiausiai keisti. . .

Garay House / Swatt | Miers Architects

2011-08-23T00:52:00.001+03:00

Dabar pusė pirmos nakties, bet aš sugebėjau. Pavargau, bet pavariau.

Lynn ir Mark Garay daugybę metų gyveno įprastam name, neįprastam sklype ant kalno šlaito, Tiburon‘e, Kalifornijoje. Jie svajojo renovuoti savo seną, vienaukštį, 7 dešimtmetyje statytą, namą į tokį, kuris būtų vertas savo, virš San Francisko Įlankos pakibusio, sklypo. Jų svajonė pradėjo realizuotis 2005-aisiais, kai buvo pastatytas 2000 kvadratinių pėdų ploto priestatas, o senasis 3200 kvadratinių pėdų ploto namas buvo iš pagrindų renovuotas.

Architektai: Swatt | Miers Architects
Vieta: Tiburon‘as, Kalifornija, JAV
Projekto metai: 2010
Nuotraukos: Russell Abraham

Sklypas yra pusės akro ploto, atgręžtas į pietus, lygiagrečiai šlaito, su visišku privatumu ir pilnu 270 laipsnių matymo kampu nuo East Bay kalvų per Angel Island salą ir San Francisko panoramą į Tamelpias kalną vakaruose. Atsižvelgiant į geodezinę sklypo padėtį, naujasis namas yra beveik visiškai nematomas šiaurinėje pusėje, kur naujasis įėjimas iš dalies yra paslėptas laikančiųjų betoninių sienų, kabančių virš kelio. Šimto penkiasdešimties metų senumo alyvmedžiai ir didelė subrendusi Mėlynoji agava kontrastuoja su penkiomis savarankiškai stovinčiomis sienos konstrukcijomis iš ilgų horizontalių Jeruzalės akmens blokų, išpjautų ir importuotų iš Izraelio pagal užsakymą. Senoviniai paviršiai ir medžiagos teikią dramatišką kontrastą moderniosios architektūros privalumams. Stiklo atplaišų pagalba, šviesa nešama į kiekvieną vidaus erdvę ir atskirdama akmenines plokštes – kurdama stiprų ritmą, duoda mažą užuominą apie ekstra-ordinarines erdves ir vaizdus kitoje praėjimo sienų pusėje.

Pagal užsakymą pagamintos juodo ąžuolo, centrinės-ašinės durys veda į gyvenamąją erdvę, kuri prasideda su žema, suspausta fojė, vedančia didesnio judėjimo vietos link. Užlieta šviesos nuo viršutinės sienos dalies langų ir stoglangių, centrinė dalis jungia gyvenamojo, valgomojo ir virtuvės „paviljonus“, su pilnai atsitraukiančiomis durimis iš trijų pusių, suprojektuotomis vidaus-išorės gyvenimo patogumui. Nuo pat prieškambario svečiai yra sutinkami gražiais Aukso Vartų tilto ir San Francisko vaizdais. Berėmiai langai, į sienas įtraukiamos durys, dramatiški, konsoliniai stogo ištęsimai, ir travertino grindys, kurios tęsiasi iš kambario į eksterjero nelygumus ir aikštelės. Travertinas vientisai, be siūlių, jungia interjero erdvę su eksterjero erdve, suliedamas ribas tarp abiejų.

Asmeninės erdvės yra pagrindinio koridoriaus galuose – vakaruose yra du vaikų miegamieji su į pietus nukreiptu balkonu ir ruošos pagalbininkės kambarys; tarp jų yra du svečių kambariai. Rytų link yra šeimininkų kambarys ir svetainė/ofisas. Kiemas ir sodai yra pietuose, bet nukreipti į rytus, pritaikant juos dykumos sausrai, apželdinti Bogenvill‘a, agavomis ir kitais sultingais augalais. Baseinas yra atspindintis, medituoti kviečiantis tvenkinys, kur vanduo susilieja su travertino krantu. Žemiau ir už baseino įrengtas naujas Bocce žaidimo kortas.

Žemutinis aukštas yra pasiekiamas per laiptinę iš stiklo, akmens ir riešutmedžio, kur leidžiantis nuo pat grindų iki lubų, galima matyti stiklinį vyno rūsį. Aplinkos grožis išnaudojamas pasitelkus langus nuo grindų iki pat lubų. Travertino grindys ir juodo riešutmedžio spintelės atkartoja spalvinį žodyną, naudojamą visame name. Laiptų apačioje yra pramogų kambarys, sporto salė ir rūbinė, lauko dušas ir privatus ofisas su atskira vonia. Pramogų kambarys ir ofisas turi privačius aukštus po plieninėm konstrukcijom — žinoma, ir vėl su nuostabiu vaizdu į Auksinių vartų tiltą, ir iliuzija, kad namas sklendžia tolyn nuo kalno, San Francisko Įlankos link.

Atviras išplanavimas kartu su funkcionaliu erdvių valdymu ir subtilūs grindų aukščio pokyčiai vietoje įprastų sienų, kombinuoti su elegantiška, bet paprasta medžiagų palete – daugiausia dramblio kaulo turkiškos travertino grindys, juodo riešutmedžio spintelės, Jeruzalės akmuo, besikeičiančios spalvos išorinė gipso apdaila (stiukas) ir permatomos anodintos aliuminės juostelės – įtakojo namą, kaip brangų, bet tylų ir rafinuotą viduje, leido maksimaliai išnaudoti nuostabius vaizdus aplinkui jį; pradedant gražiu pirmu planu ir baigiant dramatiškais San Francisko paplūdimio vaizdais.

Source’as.

daugiau niekada neversiu tokių ilgų tekstų. Užima be galo daug laiko ir šiaip, biškį atsibosta. Bet šitas namas man visai patiko. Eksterjeras. Į interjerą per daug nesigilinau :DDD

Pezalai

2011-08-22T11:07:00.001+03:00

Jums kartais taip nebūna, kad parašai komentarą pas ką nors asmeniniam BLOG’e ir paskui pamiršti pas ką? Man taip nutinka nuolatos. Parašai komentarą, praeina kažkiek tai laiko ir paskui – Ei kur parašiau komentarą? Ei? Watafak, ne čia? Tada prasideda ėjimas per 25+ BLOG’us. Ir dar smagiausia būna, jei kas nors ištrina arba paslepia tą įrašą ir tu jo nerandi. Ieškai ir nerandi, viską peržiūri, bet vis tiek nėra. Tai gali nuvaryti į beprotybę… :D

O dabar apie linksmesnius dalykus. Negaliu susimokėti už telefono sąskaitas, nes neatsimenu banko sąskaitos slaptažodžio :DDD How ~~cool~~ stupid is that? Reikės matyt, šiandien rizikuoti. Jei užblokuos, vėl teks eiti į banką ir prašyti, kad atkurtų pradinį slaptažodį :DDD Įdomus bankininkių kabinimo būdas… :D

Refreshing

2011-08-16T18:58:00.001+03:00

Nors didžiausi, mano manymu, atsinaujinimai vyksta pavasarį, leidau sau nusidėti ir atnaujinau BLOG’o išvaizdą dabar – vasarą. Nes be honest, ji buvo gan senstelėjus. O dabar prašau – permatomumo efektas :O Šiuolaikiška! Ergonomiška! Ekologiška! Modernu! Šviežia! Permatoma! And so on… Iš naujos skūros noriu tik vieno – kad gerbiami skaitytojai nesusigandintų akių. Bet kaip keista – visada agitavau už šviesias temas ir šviesias spalvas, nes jos psichologiškai žmogų veikia truputį kitaip nei tamsios spalvos, bet anyway, nemanau, kad spalvinis kontrastas labai įtakos Jūsų ar mano gyvanimą.

Liko savaitė pabaigti piešimo praktiką. Dar trūksta 2 tapybų, 6 piešinių ir 20 eskizų. Jau nekalbant apie braižybos praktiką. Praktikaką :DDD Visai neseniai pradėjau skaityti visai įdomų BLOG’ą. Bet šiandien pastebėjau nedidelę problemėlę – visi įrašai arba ištrinti arba paslėpti. Tik kuklus prisiminimas liko GReaderyje. Tai vatafak? Tiek nedaug reikia iki džiaugsmo… ir vistiek jo trūksta.

Jeigu dar neužėjot gyvai pažiūrėti kaip atrodo mano atsinaujinęs BLOG’as, tai labai prašau – užeikite. Paskutinį sakinį parašiau kaip koks penktokas. Bet ne tas gudrus, kur per TV kažkada rodė, o tas tipiškas gilios provincijos penktokas, dažniausiai kvailesnis :DDD Neįsižeiskite, penktokai, kurie skaito šį BLOG’ą.

Gerokai per ilgas gabalas kaip tokiam įrašui… bet geras.

Pulp Fiction

2011-08-14T23:28:00.001+03:00

Ilgai lauktas, bet pagaliau subrandintas ir iškeptas įrašas apie 7 dienų ekspediciją į Turkiją. Pastabos violetine spalva padarytos rašant įrašą. Visa kita – būnant ten. Malonaus skaitymo.

Antalijoje gyvena per 1 mln. gyventojų. Manoma, kad sezono metu joje galėtų (ir gali) apsistoti net iki 500’000 turistų.

Prologas.

-Važiuojam atostogauti!

-Kur?

-Į Turkiją.

-Ne. Kur nors kitur. Nenoriu į Turkiją.

-Į Turkiją?

-Ne, kitur.

-Kitur arba per vėlu, arba per brangu.

-Nenoriu į Turkiją.... Važiuojam į Turkiją.

Turkijoje abai daug kalnų. Jų grandinės prasideda prie pat kranto ir tęsiasi per visą šalį.

I dalis. Atvykimas.

Penktadienis, 19:38

Viešbutyje linksmybes prasidėjo, kai tik atvykome - kambarys dar nebuvo paruoštas. Pora valandų miego vestibiuly, suprakaitavus ir pervargus. Kas gali būti geriau? Anyway, nors ir viskas įskaičiuota, bet pirmą dieną pradeda lįsti į akis stiklinių dydis. Jos labai mažos. Ta prasme tikrai mažos, gal kokio 150 ml talpos. Anyway, ką tik pavalgiau vakarienę. Nepersivalgiau. Succeed!

Vaizdai pro viešbučio balkoną. Nėsykio nebuvau baseine, nes jūra čia pat.

21:22

Pirmos dienos reziumė – 5 minutes poilsio ir 23 valandos nuovargio. Paklausysiu empėtrioškę pavadinimu „F. Dostojevskis „Idiotas““ ir eisiu miegoti. Nite, nite.

II dalis. Aklimatizacija.

Šeštadienis, 13:06

Maistas čia...namie galima pasidaryti skaniau. Trumpai tariant - pakankamai skanus, kad valgytum, bet nepakankamai skanus, kad norėtum dar. Dabar pagalvojau – gal ir gerai, nes atbaido nuo persivalgymo. Turbūt nėra ko daugiau norėti iš trijų dangaus kūnų viešbučio...

Krantas. Pačioje jūroje akmenys kiek didesni.

Išbandyta jūra. Bangos milžiniškos ir jei ne super akmeningas dugnas, butu gal ir smagu. Dugnas toks akmeningas, kad basam eiti nemanoma. Kad ir kaip kentėtum vaikščiodamas basas, kojos vis tiek po kurio laiko pradeda pačios nevalingai linkti dėl skausmo. Tam yra išeitis – guminės tapkės už 7 eurus.

17:23

Pietų miegas ir čia yra pietų miegas. Nustatai kondicionierių ties 21 laipsniu ir užmiegi per 3 sekundes. Panašu, kad šiandien apie 8tą valandą su kažkokiu rusakalbiu (įkalbėjo) važiuosim apžiūrėti visokiu odos dirbiniu. Apžiūrėti, ne pirkti. Galų gale man reikia šiltesnio palto. Arba striukes. Dirbk, pirk, mirk!

Viešbučių aveniu.

19:19.

Be didesniu pastangų vėl pavyksta pavalgyti, bet ne persivalgyti. Merginos prie gretimo staliuko ruko. Aš (tuo metu buvau) nerūkęs jau beveik 5 savaites... Rūkymo tema yra tokia plati, kad aptarti jos neužtektu net keliu mano BLOG‘o įrašų. Bet kada nors pabandysiu.

Ta aveniu pilna viešbučių. Daaaah! :DDD

III dalis. Poilsis

Pirmadienis, 13:52

Gulėjimas lovoje ir nieko neveikimas. Seniai neturėjau tokiu atostogų. Ir va, vakar gerokai įdegiau kojas iki kelienių. Kartais sunkiai bepaeinu. Ak, koks pažystamas jausmas!.. Ak tikrai, pažįstamas jausmas; šią vasarą keičiau odą 3 kartus. God damn you, Sun! Burn in hell!

Po kiek laiko jau pradedi nebekreipti dėmesio į tave supančius kalnus…

21:11

Šiandien valgant vakarienę, staiga, netikėtai, pakilo labai smarkus vejas. Jis buvo toks stiprus, kad personalas net turėjo nurankioti staltieses nuo stalų...ir kiekvienas iš svečių, širdies gelmėse pagalvojo, kad atėjo Armagedonas. Anyway, vejas vis dar yra, ir panašu, kad rytoj ryte bangos bus didžiulės...Šįvakar ragavau vietinio turkiško viskio. Neskanus, net ir būdamas nemokamas.

Antalijos priemiestis.

22:09

Apžiūrėjau perkamų suvenyrų kandidatus. Yra definitely neblogų. Bet kuriuo atveju, suvenyrai labai retai turi kokia nors praktine funkcija...Aš nesiteisinu, tiesiog. Tiesiog.

Viešbutis Antalijos priemiestyje.

Antradienis, 14:10

Esu nudegęs visa kūną. Daugiau neketinu eiti prie juros. Dėjau ant Turkijos, pardavinėjančios savo kultūrą už grašius. Daugiau niekada čia nevažiuosiu! Blet, viskas. Man niekada nereikėjo nepakeliamo karščio ir juros. Kas čia per supistas poilsis – gulėti po Saule prie juros? Nesuvokiama. Niekada nepatiko. Kai skauda visą kūną, žmogus ne juokais gali susinervuoti...

Pirmieji didieji viešbučiai Antalijoje. Deja, pavadinimų nepamenu.

22:47

Jau pradedu priprasti, kai kiekvienas kailių/odos namų atstovas sako, kad jo kailių namai didžiausi, geriausi, naujausi; čia pigiausia, geriausia, kokybiškiausia...

Antalijos pakrantė nuo apžvalgos aikštelės.

Trečiadienis, 22:00

Grįžom iš centro. Visi keliai veda i Roma, visi keliai veda į odos ir kailių centrus - taip galėčiau perfrazuoti žymiąją frazę, nes išties, vos ne kiekvienoj didesnėje centro gatvėj galima nesunkiai surasti bent vieną odos ir kailiu centrą. Hmmm... Rytoj vykstam i ekskursiją po Antaliją. Word‘as siūlo „Antaliją“ taisyti į „Nataliją“ :DDDD bajeristai... Manau, supirksiu visus suvenyrus...ar bent didžiąją dalį. Supirkau. Great success!

Kaip pastebėjome ir įsitikinom – visi Turkijos vairuotojai praeituose gyvenimuose buvo arba kaskadininkai-lenktynininkai arba tankistai :DDDD

Įprastas vaizdas į ryts nuo Antalijos – daugiabutis vidury laukų.

IV dalis. Pabaigos pradžia.

Penktadienis, 17:05

Paskutinįkart sėdžiu prie juros. "Nelabai karšta" – sakyčiau gal kokie 34 C, bet yra lengvas vėjelis. Be jo - tikras pragaras. Rytoj tokiu metu jau busiu išsipakavęs ir atsigavęs. Deja, nebuvau. Pasiilgau dvikojų padarų, vadinamų draugais :D ir šiaip būtų faina jei likusios vasaros temperatūra Lietuvoj nesiektų 25 C. Ir dar būtų žiauriai smagu, jei labai greitai ateitų žiema! :D Galima atspėti kodėl ;D kažkokie svaičiojimai, bet labai geri svaičiojimai.

Būsima Antalijos žvaigždė – 58 metrų aukščio krioklys beveiks miesto centre. Turistam traukti jis buvo pakinkytas visai neseniai, todėl aplinka dar visiškai nesutvarkyta… Vaizdas gyvai yra pakankamai jaudinantis. Ypač žvejai-suicider’iai apačioje.

Antalijos senamiestis.

Minaretas Antalijos senamiestyje.

19:17

Paskutinė vakarienė. Suvalgyta!

Paminklas pirmajam Turkijos prezidentui Atatiurkui. Packlikinkit ant jo vardo ir sužinokit kodėl jį Turkai taip myli.

Šeštadienis, 08:17

Valanda iki skrydžio. Gerbiami pirkėjai, Johnie Walker Red Label Duty Free parduotuvėje tik 16 eurų. Bet litras Martini Bianco brangiau nei Lietuvoje.

Grįžus pasitiko drėgmė ir šaltis. Geriau nebūna! :DDDD

Epilogas.

Turkija šią vasarą tikrai nebuvo mano favoritas renkantis atostogų šalį. Bet matyt tokį pasirinkimą lėmiau ir aš pats, tiksliau, mano studijų praktikos trukmė. Ir dar pora svarbių smulkmenų. Jeigu mėgstate karštį ore ir jūroje – Turkija ideali vieta atostogoms. Jeigu ne – ne.

Keturkojai piliečiai

2011-08-06T20:42:00.001+03:00

Šiandien buvo visai smagu, nes buvau Druskininkuose. O kas tuose Druskininkuose – keliate antakį ar abu – užbėgu už akių ir tuojau pat atsakau, kad ten vyko tarptautinė šunų paroda. Žinant faktą, kad šunis myliu labiau nei daugumą žmonių, apturėjau labai gerą laiką. Kiek žinau paroda vyks tris dienas; prasidėjo vakar ir tęsis iki rytojaus, kažkokiam aerouoste, šalia Druskininkų. Anyway, tegul kadrai kalba patys už save. Nors ne, geriau tegul už kadrus kalba komentarai po jais :D

Buvo vienas gražus vokiečių aviganis…

…ir kukli kolių šeima.

Labai didelį ir gerą įspūdį paliko Tibeto mastifai. Visai kaip rotveileriai, tik truputį mažesni ir su gerokai ilgesniais plaukais. Laaabai patiko

Turbūt patys didžiausi šunys (parodoje ir ne tik) – vilkogaudžiai. Tikslaus pavadinimo nežinau, bet žinau, kad ši veislė buvo išvesta vilkų medžioklei

Japoniški akitos.

Parodoje taip pat buvo “šunų, kurie nieko nemato per savo plaukus” veislės atstovų. Jie visą laiką vaikščiojo su savo šeimininkais. Dėl akivaizdžių priažasčių :DDD

Ir, žinoma, labai gražūs čekų vilkšuniai. Labai labai panašūs į vilkus, tik, truputį kūdesni.

Mano didžiausia meilė – rotveileriai…

Ir pabaigai mažyčiai berno zenenhundai… Utiutiu kokie mieli.

Šiaip buvo velniškai daug žmonių. Vien dalyvių buvo gerokai per 1000. Mmmm. Dar, tiesa, visą dieną buvau po Saule be kepurės. Nežinau kodėl, bet labai nudegiau kairę ausį. Ir dabar jos nejaučiu, atrodo, kad ji ne mano, o kažkieno kito

Reikėtų baigti įrašą kažkokia linksmesne gaida. Okei. Buvo labai smagu, pamačiau daug daug gražių keturkojų piliečių ir apturėjau tikrai gerą laiką. Na štai. Dabar gerai :DD

North Mississippi Allstars

2011-07-31T00:02:00.001+03:00

Ta sunki bloggerio dalis prasideda, kai reikia iškepti naują įrašą, bet labai labai, labai tingisi. Ujajaja… tiek daug turėčiau ir, manau, galėčiau papasakoti… Bet turbūt šį kartą apsieisiu tik su nedideliu paskutinių dienų gyvenimo apibendrinimu ir trumpu Roberto pasirodymo review’u.

Elektro svingas. Oh yeah.

So, here we go. Buvau Turkijoje, kaip žinote. Artimiausiu metu ketinu publikuoti visą istoriją. Viską nuo A iki Z. Kaip ir buvo apie Graikiją. Kažkur turėtų mėtytis tas įrašas, bet anyway.

Planto koncertas buvo Planto koncertas. Ne Led Zeppelin, kaip aš tikėjausi/norėjau. Bet jis buvo gan neblogas. Žinoma, kaip visada pradžia vėlavo. Bet apšildančioji grupė buvo super. Atvirai kalbant ji mane nustebino labiau nei pats Robertas. Į sceną atėjo du tokie bičiukai, vokalas-gitaristas ir pritariantysis vokalas-būgnininkas. Grojo tokį pietietišką, kaip jie sakė, rokenrolą; nors realiai ten buvo labai skanus pietietiško bliuz roko mišinys. Atliekamas pagal visas senas tradicijas, kai kūrinys gyvai skamba geriau nei plokštelėje. Afigienai kietos gitaros solo partijos, būgnai. Čiuvai neapsiribojo stock’inėm gitarom ir pagrojo truputį custom/keistesnėm… Net ir vienstygė skambėjo labai gerai. Baigiant apie juos, paliko tik gerą įspūdį. Išbandytas jų live albumas tokio įspūdžio vis tik nepaliko. O gaila.

Plantas atėjo dar vėliau. Jei gerai pamenu, kažkur apie devintą. Taip, pradžioj pagrojo klasikinį Led Zepp’ų gabalą, paskui daug naujesnės kūrybos, kuri IMHO atliekama gyvai skambėjo visai pusė velnio. Kas įdomiausia, kad Band Of Joy sudaro vien… hmm… senyvoko amžiaus žmonės. Kai pirmą kartą pamačiau gitaristus, pagalvojau: “Hmm, tikiuosi jo neištiks širdies smūgis”. Trumpai tariant, jie labai seni. Kiekvienam duočiau ne mažiau nei po 60 metų. Bet vis dėl to, savo darbą jie atliko. Pagrojo tikrai pakankamai gerai, ypač poroj gabalų, kur solo partijos buvo tikrai labai gerai atidirbtos. Po poros valandų Robertas paliko sceną. Tada mes rėkėm, plojom ir švilpėm. Žinojom, kad dar grįš. Grįžo. Padainavo dar pora dainų. Tada viskas. Ačiū! Ir išėjo.

Frankly, tik kitą dieną pilnai suvokiau, kad “Eina sau, blemba, juk buvau Planto koncerte!”. Šiaip jausmas neblogas, kai apsilankai tikrai kokybiškam koncerte, garsas, šviesos, aplinka, kaina – viskas buvo OK. Truputį gailiuosi, kad pirkau bilietą internetu, ne tą, tikrą, kur sumoki grynais ir atsiimi prie kasų.

Jau spėjau pernakvoti pora naktų naujoje vietoje Vilniuje. Viskas gerai, tik labai trūksta užuolaidų, nes rytais Saulė bando ištaškyti mano smegenUs, tiesiogine to žodžio prasme. Kitoje gatvės pusėje yra Vilniaus darbo birža… Jau teko garbė stebėti apsistumdymą dėl juodo plastikinio maišo tarp kelių garbaus amžiaus piliečių. Manau, kad turėtų būti įdomu ten gyventi… Laikas parodys.

Water

2011-07-14T11:46:00.002+03:00

Šiandien paryčiais sapnavau, kad man buvo klinikinė mirtis. Oh yeah.

Atsimenu, kad sapnavau kaip (nežinau kur, panašu, kad dideliam angare ar salėje) įšoku į baseiną. Truputį paplūduriuoju, tada atsispiriu ir neriu gilyn…ir jaučiu, kad kažkas ne taip; negaliu pajudėti ir viskas aplinkui lėtėja. Girdžiu balsus iš viršaus (nuo baseino kranto) “Ei ei jis skęsta! Ištraukit! Greičiau! Greičiau!”. Tada pajuntu, kad kažkas kelia mane viršun. Nieko nepamenu, kad matyčiau, bet viską girdžiu. Paviršiuje manęs laukia klyksmai, riksmai ir neryški šviesa. Išgirstu, kad man kažko suleis. Nežinau ko, nejaučiu kur. Tolumoj girdžiu “Kur ta greitoji!?”. Tada pajuntu, kad kažkas pradeda man daryti dirbtinį kvėpavimą. Po kelių bandymų žagteliu ir jaučiu, kaip išspjaunu visą (plaučiuose turėtą) vandenį laukan. Dar sužiaugčioju… Pramerkiu akis, nusišypsau; guliu kažkokioj senoj kažkieno lovoj. Prabundu.

Atvirai pasakius, buvau truputėlį sunerimęs kai sapne suvokiau, kad aš vos nenuskendau. Truputėlį keista, nes žmoės kai miršta sapne, pabunda realybėje.

Good old Oasis.

Jo, keliauju į Turkiją, truputėlį paatostogausiu. Nors daaauuug labiau norėjau bet kur kitur, tik ne į Turkiją… Iki Planto koncerto grįšiu. So so. Gal parašysiu BLOG’ą iš Turkijos, you can never know…

Random title

2011-07-09T12:56:00.002+03:00

Turbūt visi tikėjosi, bet niekas neišdrįso paprašyti… kad įkelčiau sutraumuotos pėdos nuotrauką : D here you go.

Vakar persikrausčiau į naują vietą. Labai gaila palikti baraką. Eina sau! Bet taip reikia, nes kitaip prasigerčiau ir prasirūkyčiau. Nes aš negaliu pasakyti ne :D Aj nu. Čia ilga kalba. Dabar tam aš nenusiteikęs. Taigi, anyway, nauja vieta Aguonų gatvėje yra žiauriai jauki; dabar tik teliko užgrūsti tą 14 kv/m ploto ir ~3,5 m aukščio kambarį savo šlamštu :D Žinokit, kai įsikėliau į baraką tokio jausmo nejaučiau, o dabar labai noriu kuo greičiau nuvaryti į naują vietą ir ten būti. Tiesiog sėdėti ir mėgautis iš trijų pūsių krintantčia šviesa…

O čia turbūt paskutinė nuotrauka daryta barake.

.
EDIT'a: bute yra išnuomojamas dar vienas 12 kv/m ploto kambarys. Kas norėtų būti mano kaimynas, žinote kur kreiptis. Čia visiškai rimtai.

Šūdas yra trąša

2011-07-07T01:48:00.001+03:00

Truputėlį galvojau apie aplinkinius dalykus, kurie mane trikdo… ne tik trikdo, bet labai smarkiai užknisa. Pradėkime nuo gerbiamo TV3 įgarsintojo Vyto ***levičiaus. Tiksliai nepamenu pavardės, bet esmė ta, kad tam kanale jis įgarsina viską. Yra dar kažkokia moteris be jo. Bet ji tik formalumas. Kažkada seniai, kai jis vedė BeTabu, buvo dar nieko. Bet paskui, matyt, TV3 nusprendė mažinti etatų skaičių ir tiems patiems piliečiams padidino darbo krūvį… Jo balsas toks nuobodus. Atkreipkite dėmesį į kalbėjimo manierą, kai pristatinėjamas koks nors animacinis-penktadienio-filmas-premjera-penkis-kartus-rodytas/matytas-per-kitas-TV. Vemti verčia. Kažkaip šneka šneka ir nesvarbu apie ką sakinys, bet visada pabrėžia galą. Tas keistas patosas manęs neįtikina… Mūsų herojus – linksmas bedantis kelmas patekęs į nuostabų pasakų pasaulį… Kur lyja geltoni lietūs ir žmonės rūko žolę…! Tik šį penktadienį dvidešimtą dvidešimt penkios tik per mano TV3 , premjera – “Kelmas 2: Keliaujant patosu užribio link”… IMHO, jeigu jis pasakotų tokius tekstus turbūt būtų geriau, nu nes dabar yra šūdas. Sorry. Vytai, jei tai skaitai, susiimk; nebegarsink daugiau filmų. Pasitrauk už kadro ir dirbk savo darbą. Blet, rimtai : D

Neseniai atradau iš naujo…

Papilstykime dar pelnyto šūdo ant televizijos. Daumantų kečupo reklama. Gal jos idėja ir yra sušiktai visai nebloga, bet viską žiauriai sušika paskutinis sakinys – maždaug “Sudegusią kiaulieną pagerins Daumantų kečupas… Blah Blah.”. Perskaitai ir nejučiom į galvą šauna mintis – Daumantų kečupas nevykėliams, kurie nemoka kepti kiaulienos. Prašau, mano blaiviom akim žiūrint, Daumantų kečupo kūrėjai spjauną ant savo klientų ir lygina jų kulinarinius sugebėjimus su žemėmis. Šios reklamos šūdinumo tipas labai panašus į Omnitel Extros reklamą; kai sako maždaug “Omnitel Extra – suaugusiųjų kortelė”. Tai jei aš esu 8 metų vaikas ir naudoju tą prakeiktą Extrą, tai ką man daryti? Mesti ją lauk, motyvuojant sau, kad aš nesu suaugęs ir negaliu jos naudoti? O jeigu žmogus nenori būti suaugęs? Kas čia per šūdas? Šūdas tai tikrai. Iš principo nepirkčiau tokio dalyko. Nusipirkčiau kokį nors kitą Gaidžio GSM prepaidą ir nesukčiau kiaušų. Kai tuo tarpu Omnitel’is rūkytų. Kas žino, gal ir dabar jis rūko su savo brolių reklamomis ir kt. Velniop. Nors geriau aišku būtų, jei ne rūkytų ir ne bankrutuotų.

Gana šūdų pilstymo. Pažiūrėjau Vanilla Sky. Apsiseilėjau. Žiūrėsiu dar kartą. Bandžiau žiūrėti 5 Days of War…To seniai nebuvo… Išjungiau už 15 min. Toks grybų karas. Aš negaliu, mane sunervavo ir supykino, kad kažkas amerikiečiams leido kurti filmą apie šį karą… Taipogi, sugebėjau peržiūrėti 2,5 sezono How I Met Your Mother. Oh jah… Super serialas.

Aišku visiems baisiai knieti sužinoti kaip sekasi mano kojai. Jau kelios dienos vaikštau be ramentų. Plasnoju kaip tikras drugelis… Ne ne, vaikštau tikrai geriau nei Hausas, bet bėgioti dar negalėčiau…

Pradėjau tvarkytis kambarį. Gausis toks biškį epic tvarkymasis. Radau tokių dalykėlių, kuriuos reikėjo išmesti prieš 3 metus… Ką jau kalbėti apie tai, kad radau 7 kl. kontrolinių… :O Taip pat turiu bilekiek (gal kokia 10) matematikos uždavinynų, žinynų ir kt. leidinių. Sudeginti labai gaila, nes jie praktiškai nauji. Matyt, reikės nešti į mokyklą ir padovanoti mokytojai ar šiaip kam nors.

Oh yeah. Post-Rock. Ačiū, T.

Ir šiaip svarbu ne kokią muziką klausai, bet su kuo. Tas pats galioja ir su serialais. . .

Wa-Wa-Wankers!

2011-06-26T01:43:00.001+03:00

Nieko gero nenutiko. Gipso nėra, be ramentų nepaeinu.

Nedalyvausiu Tarptautinėj bučinių dienoj, nes man pochui!

Neturiu ką rašyti. Aj nu, bybY dėjau… Kartais, kai gera nuotaika, labai smagu truputėlį pasikeikti. Nesvarbu, kad nebūtina. Bet čia mano BLOG’as. Ką noriu, tą darau. Rūkykit!

Nenoriu padaryti kažkokio didelio harm’o nepilnamečiams. Jei padariau – atsiprašau.

Best song ever heard.

Sudie. Blet.

Memorial Church of Heroes

2011-06-18T20:35:00.001+03:00

Šią mintį brandinau pakankamai ilgai. Bet manau, kad tikrai verta. Gerbiamas skaitytojas turi galimybę apsišviesti šiuolaikinės architektūros klausimu –> pateisinu Architektūros studento BLOG’o vardą; gali susipažinti su mano skoniu ir svarbiausia – tobulėja mano (pasirodo) pakankamai šūdinos anglų kalbos žinios.

Here you go.

Architektai: Boczkó Architects
Vieta: Vác‘as, Vengrija
Projekto komanda: Zoltán Gábor Szepesi & Zsuzsanna Mohai
Landšafto architektai: Hajlék Tervező Bt., Vácduka
Konstrukcijų inžinieriai: Kerek és Pintér Kft, Budapest
Elektros instaliacija: Dinamic Kft, Gödöllő
Statybos paslaugos: Mopemedia Kft
Gaisrinė tarnyba: Brolex Kft, Budapest
Projektavimo plotas: 360 m²
Projektavimo metai: 2010-2011
Nuotraukos: Ákos Boczkó

Atnaujinta bažnyčia randasi Vace, mažame Vengrijos miestelyje, netoli sostinės Budapešto. Tikslas buvo suprojektuoti šiuolaikinę ir modernią bažnyčią, turint mažą biudžetą. Pastato formą nustatė amorfinis pastato sklypas, su šiek tiek išlenktomis gatvių linijomis iš abiejų sklypo pusių.

Šiuolaikinėje architektūroje bažnyčios tūris su aplinka turi komunikuoti savo asketiškumu ir paprastumu. Ankstyvieji svarstymai apie išorę privedė prie lenktų eksterjero sienų, dėl kurių pastato planas primena maldai sudėtas rankas. Išilginė pastato susibūrimų ašis buvo projektuota pagal asimetrišką (nuo centrinės ašies) pastato įėjimą, paliekant „pirštus“ dėl mažo atstumo nuo triukšmingos gatvės.

Ilgoji pastato ašis, kartu su piltuvo formos įėjimo sale veda bažnyčios susitikimų vietos link, kur akcentuojama ties centrine figūra – altoriumi. Kartu su ašimi, po mažuoju suspaustos rankos pirštu galima rasti išėjimą iš parduotuvės į sodą. Asimetriškos struktūros konstrukcija lengviau padeda suvokti subtilų suoliukų pasvirimą sakyklos link. Kadangi erdvė nėra didelė, lankytojai jaučiasi kaip didelės šeimos nariai, susodinti aplink altorių; tas pats jaučiama net ir sėdint tolimiausiose suolelių eilėse. Taip pat didelis laimėjimas buvo puritoniško ir nuosaikaus interjero įgyvendinimas naudojant modernios architektūros resursus ir šviesos, kaip statybinės priemonės naudojimas.

Tam pasiūlyta išeitis buvo besijungiantys „pirštai“ ir sniego baltumo kupoliška struktūra. Šviesa į pagrindinę erdvę prasiskverbia pro plyšius tarp [pastato] pirštų. Bažnyčios forma leidžia šviesai netiesiogiai patekti vidun, bet kartu neįleidžia triukšmo iš gatvės. Visą laiką garantuojamas geras apšvietimas, nesvarbu iš kur šviečia Saulė. Choras suteikia įvairovės asimetriškam dizainui ir kartu tarsi supanašėja su sakykla. Dėka pakopomis kylančio grindų lygio, choro stendas taip pat lengvai matomas ir nuo tolimiausių suolelių.

Pasaulietiškas XXI amžiaus žmogus į bažnyčią galėtų būti atvestas daug lengviau, jei bažnyčia padėtų kasdieniniuose ir labiau buitiškuose dalykuose, neskaitant meldimosi: pvz. rezervuoti vietas vaikų rūpinimuisi ar tėvams su vaikais. Du kambariai buvo paversti galerijomis vaikams, sugrupuotomis pagal amžių, kad jie galėtų žaisti be kišimosi į vykstančias pamaldas pagrindinėje salėje. Kadangi tai yra tik dalis iš 60 % bendro ploto, norėtume apsidairyti ir likusioje erdvėje.

60-70 cm aukščio žemės pakilimai žaliojoje zonoje apjungti į bendrą bangą, kuri šalia pagrindinio kelio seka lenktą bažnyčios sienos kontūrą. Tai yra tarsi krūmais apsodintas žemių pagrindas visai bažnyčiai. Stiprus bažnyčios korpusas įkvėpė atskirą varpinę, kuri yra neįsivaizduojamai surišta su visu likusiu ansambliu. Baltas varpinės bokštas yra dekoruotas tik nėriniuotą sieną primenančia struktūra, kurioje atsiradusios stačiakampės ertmės subtiliai didėja kylant aukštyn.

Išorinė bažnyčios apdaila atspindi vidinę tyrumą su tradicinėmis baltomis sienomis, bet norint, kad ji tarnautų, reikalauja trupučio priežiūros. Iš kiekvieno statinio tikimąsi, kad jis bus ekonomiškai pastatytas, išlaikys ekologinę pusiausvyrą, bus mechaniškai modernus ir taupus energijos vartojimo atžvilgiu.

Source: archdaily.com

Ir dar. Šiandien pažiūrėjau Sucker Punch. Nieko panašaus seniai nebuvau matęs. Tikra atgaiva po visų tų komedijų. Daug veiksmo, ginklų, visai gražių merginų, beprotnamių, pseudo-mistikos, smurto, sprogimų… Tikėjausi, kad bus blogesnis, bet filmas buvo tikrai neblogas ir netgi parašyčiau kokį 8-tą. Rimtai. Prašau parekomenduokit kas nors fantasy-mistinį-siaubo filmą. Labai norėčiau pažiūrėti šiuolaikinę Alisos S Šalyje versiją. MmmMMm. Kažkaip paskutinėm dienom labai smarkiai susižavėjau beprotnamiais, mediniais basliais ir kraujyje besimaudančiom merginom.

Ir dar dar. Kojos beveik nebeskauda. Kūno irgi. Matyt dėl to, kad vakar buvo skausmo epogėjus.

Ir dar dar dar. Kai guliu visą laiką turiu daug laiko pamąstyti apie viską. Ir šiaip galiu neskubėdamas ką nors parašyti BLOG’e, afkors. Šita trauma definitely atneš ir gerų permainų…

Tutorialas

2011-06-16T23:43:00.001+03:00

Na štai ir vėl sulaukėme mano naujo įrašo

Ne per seniausiai atšventėm išrašymą iš barako. Black Velvet ir 3 buteliai pigiausio šampano po 3.99 LT. Na išties… Buvo smagu. Iš pradžių. Paskui kažkur išėjau, tada blekautas… Paskui atsimenu itin ryškius sapnus ir rytą… Skaitau neblogas rezultatas maišant viskį su šampanu…

Bet vakar vakaras nebuvo toooks linksmas. Sugalvojom, kad reikia nueiti ant barako stogo stebėti raudoną mėnulį. Ar mėnulio užtemimą. Koks jau dabar skirtumas. Ant stogo užlipti buvo ne taip sunku. Bet nulipimas buvo kažkas naujo. Draugeliai nulipo kaip žmonės. Čiujų ir aš galėjau. Bet ką čia dabar..! Reikia nušokti. Žinote, kai butų laiptinėse penktame aukšte būna skylė stoge ir ten kopėčios lipimui ant stogo ir pan. ? Tai va, viskas buvo panašiai, tik, kad nebuvo kopėčių. Buvo gal koks 3-4 metrų aukštis ir betoninis pagrindas. Esu nušokęs ir nuo aukščiau. Bet ant žemės. Ne ant betono. Kuris IMHO (pasirodo) yra gerokai kietesnis. Prieš šokant dar sudvejojau, bet paskui sekė mintis – “Ko čia lauki? Šok greičiau ir viskas bus ok”. Nušokau. Nebuvo nieko panašaus į ok. Nusileidau ant kojų. Bet smūgis buvo toks stiprus, kad neišsilaikiau ir susmegau ant užpakalio ir rankų… Tada nepakeliamas skausmas, keiksmai ir bandymas atsigauti, atsistoti. Dešinė pėda žudė. Į kambarį parvedė draugelis, nes pačiam šokinėti viena koja jau nelabai sekėsi. Kiek patūpčiojau iš skausmo ir barako kabary nuėjau miegoti. Tikėjausi, kad per naktį skausmas praeis. Atvirai – nenorėjau patikėti, kad galėjau pasidaryti ką nors rimto. Nors skausmas buvo akivaizdus įrodymas.

Tik ryte suvokiau, kad beveik visą naktį neužmigau, o tik pragulėjau užmerkęs akis. Iš ryto skausmas atrodė, kad padarė “dingau”. Klaidinga prielaida. Ryte atsikėlęs iš lovos net nesugebėjau tinkamai atsistoti… 112. Lazdynai. Ligoninė. Stiprus sutrenkimas. Gipsas. Pradžiai 10 dienų, vėliau bus matyti. Fakultetas. Barakas. Namai.

Na štai jums trumpas tutorialas kaip galima lengvai susigadinti sveikatą ir visus planus bent 10-iai dienų į priekį

Senas kluonas

2011-06-09T23:00:00.002+03:00

Ammm. Va. Visai neseniai su grupe buvau ištremtas 4 dienoms į Dieveniškes. Ten atlikinėjom pirmąją pirmosios praktikos fazę – matavom senus pastatus; kluonus, namus, klėčias. Matavome, nes tai yra kultūrinis paveldas ir jį kažkaip reikia išsaugoti. Anyway, pirmą dieną po Saule nudegiau kaip žydas prastoj dujų kameroj… Paskui skaudėjo. Ir buvo bloga. Bet. Bet dirbimo taktiką pakeičiau į miegojimo ant šieno ir viskas susitvarkė. Dėstytoja visą laiką vėlavo, šnekėjo nesąmones, darė avarijas grįžtant namo ir pan. Kažkokio šarmo duoda. Bet ar reikia jo..?

Turbūt vakar išlaikiau paskutinį – geodezijos – egzą. Jes! Viskas, kaip visada, tikrai nėjo kaip per svietą. Žinote mane. Juk aš tariamai konfliktiška asmenybė. Na, tiesiog gal per dažnai pageriu ir parūkau. Anyanyanyway, egzai praeityje. Duotuoju momentu rašau BLOG’o įrašą, valgau pakankamai nusisekusią avižų košę (turiu nuvilti Jus, košė greito paruošimo…) ir darau kluono projekcijas. Bet nesekasi, nes nelabai atsimenu ką šiandien sakė dėstytojos draugas apie tai, nes tuo metu mane mušė šaltas prakaitas, pagirios ir laikinas atminties praradinėjimas. Na va. Kai studijuosite, neikite į paskaitas pagiringi, net ir vasarą. Ir/o ypač po šampano butelio pagirioms iš ryto…

Ir dar.

Keičiu gyvanamąją vietą. Sudie, barake. Sveika, Aguonų gatve. Šiek tiek liūdna. Nelabai daug liūdna, matyt to dar nesuvokiau. Man dažnai taip būna; kai kas nors nutinka ir tuo momentu dar nebūna skaudu. Skausmas ir liūdesys ateina savaitės bėgyje. Ir gali tęstis visą gyvenimą.

Keep It Short and Simple

2011-05-31T22:38:00.003+03:00

I think we have a winner..!
P.S. Aguonų gatvė.

To be continued…

Penélope Cruz

2011-05-26T14:00:00.001+03:00

Labuką.

Man atrodo, kad vakar buvau ketvirtoj Karibų piratų dalyje. Kaip pirmą kartą pasineriančiam į 3D nuotykių sūkurį, sakyčiau, kad visai patiko. Žiūrint per 3D akinius daug labiau jaučiasi gylis. Veikėjai, kurie yra arti ir atrodo arti, o tie, kurie yra kažkur fone ir atrodo, kad yra fone; žinoma ir kino teatro garsas duoda nemažą efektą… Tiesą pasakius, filmas nėra mano skonio. Bet išties jis neblogas, daug veiksmo, pakankamai linksmas, labai gražūs aktoriai… Penélope Cruz po filmo pavadinau Selma Hayek Matomai, buvau apakintas jos (Cruz) grožiio. IMHO ji yra žiauriai patraukli moteris… Ir dar ta skrybėle filme… Uuuuuu. Toks gašlus jaučiuosi truputį Anyway, manau Penélope neįsižeidė, kad ją pavadinau Selma; kiek skaičiau IMDB, realiame gyvenime šios dvi aktorės yra labai geros draugės…

Gerai, gal jau baigiu ~~šitą apsiseilėjimą dėl šitų dviejų nuostabių lotyniškos kilmės angelų~~…

Jes! BLOG’as pasiekė 6000 peržiūrų! Ou mai god! Pasirodo kažkas vis dėl to reguliariai skaito mano nervingus ir sunkiai suvaldomus skiedalus Ačiū, kad esate ir skaitote.

take care

In Vino Veritas

2011-05-21T14:18:00.001+03:00

Reikėtų paleisti šitą gabalą ir tada skaityti…

Kažkas ne taip. Jausmas toks keistas biškelį. Nelabai jaučiu, ką turėčiau čia rašyti. Kažkoks aukšto lygio pochuizmas išsivystė paskutiniu gyvenimo tarpsniu. Pastebėjau, kad paskutiniu metu retai vartoju alkoholį. Bet kai vartoju, tai vartoju iš širdies. Kažkoks labai jau skanus jisai pasidarė. Nusiperki butelį Kagoro už 5.99 LT iš iKi. Vakare po darbų atsidarai ir ištaškai. Ir pasigeri. Ir dar ten kažkas toliau ir panašiai. Tiesa atsiranda iš alkoholio. Tiesa dažniausia skaudina žmones, todėl aš vartoju alkoholį. Nes valia nėra stipri kaip Savickas. Gal būt pasirodys, kad rašau gerokai įkaušęs – neapsigaukite – taip nėra, aš esu gerokai pagiringas. Butelis starkos, butelis kolos ir keturi butelaičiai vyno. Štai kas yra tiesos generatosius. Gerų minčių ir atsipalaidavimo generuoklis kartu su dinama ir dar akumuliatoriaus tiktai trūksta. Nu nežinau kokį briedą čia rašau, bet kaip suprantu gaunasi pakankamai originaliai. Originalumas. Štai ko šiais laikais trūksta, ypač rašant BLOG’ą. Na, turint galvoje kiek daug žmonių tai daro, išties tai yra sunku. Taip… Labai mažais, bet tikrai užtikrintais žingsneliais keliaujame tamsaus tunelio link, kurio gale teka didelė upė iš C₂H₅OH. Prie upės kranto aš prisimenu, kad nemoku plaukti... Kaip jau sakiau niekada nemėgau interpretacijų, bet sakyčiau pakankamai neblogą ir nesudėtingą čia parašiau, ane? Mhm… mhm… Koks keistas dalykas yra polinkis į savidestrukciją. Anksčiau maniau, kad tai yra tik koks nors fikcinis dalykas (panašiai kaip dievas ar religija)…

Grįžus iš tualeto minčių srautas turėjo šiek tiek nuslopti, bet… Aišku, aš labai atsiprašau, kad mano BLOG’as pamažu pradės virsti antrąja Supista Bokalo Magija. Nežinau ką dar turiu pasakyti. Gal būt tai, kad vakar būdamas apygirtis… ne, jums, gerbiami skaitytojai nesakysiu, kad G (su mano sutikimu) juodai nulakavo mano rankų nagus. Na išties, niekas negalėjo tikėtis tokio siužetinio posūkio. Eksprontu sugalvojau prigerti. Ir planas buvo įgyvendintas šimtu procentukų. Kitą kartą reikėtų išbandyti tequil’os ir vyno sintezės rezultatą. Ooooo, nekantrauju. Va, galvoju, kad reikėtų truputį atsinaujinti šitą faking dievo pamirštą ir suspardytą prrie kelmo BLOG’o išvaizdą. Ta lenta su vaibės įrašais atrodo nekaip, turint galvoje, kad mano telefonas pasikeitė ir nerašiau vaibėn jau du mėnesius. Kažką sugalvosiu, juk aš architektas. Nesvarbu, kad paskutnių trijų savaičių mano miego vidurkis buvo kokiios 4-5 h. O paskutinės svaitės – kokios 3-4 h. Na ir kas, kad po trisdešimties metų jau gal būsiu plikas ir sirgsiu kokia nors kepenų ciroze. Gyvenimas yra keistas ir įdomus, bet nebūtinai gražus…

Oh my friend, this is the end.

2011-05-19T14:53:00.001+03:00

Viskas. Liko pora egzų ir praktika Dukšiuose. Kitaip sakant – malonumas, ne darbas…

Trumpai

2011-05-15T17:52:00.001+03:00

Jau visą pusdienį pro pravirą barako langą vėjas į vidų neša pūkus. Nespėju galvoti norų..!

Na štai – koks jausmingas ir trumpas įrašas. Pasirodo, aš irgi tik žmogus.

Pusfakčiai

2011-05-12T10:18:00.000+03:00

Per pastarasias kelias paras suvokiau keletą dalykų:

1. Jei pratempi 3 paras (praktiškai) be miego, pratempti dar kelias tampa daug lengviau; prieš kelias dienas nuėjau miegoti 6, paskui 4, vakar 6 valandą miegoti. Grubiai gavosi darbo:miego;kita santykis 50:16 (+5,5):6 . Taigi. Šiandien jau tokia kaip ir laisvesnė diena tapo (kai praėjo piešimas, kompozicija ir dar kažkas), grįžęs iš paskaitų trumpam priguliau pailsėti… Miegojau be prabudimų nuo pat 18:00 iki 23:30… Ir prabudęs skausmingai prisiminiau, kad šiandien vis dėl to yra dar darbo. Bet nebe tiek daug. Preliminariai šiandien turėčiau spėti nueiti miegoti iki 04:00. Spėjau, bet nespėjau pasibaigti predesign’u. Oh my God.

2. Kaip jau minėjau, padariau planšus. Planšai – trys (ar daugiau, ar mažiau) 100x70 cm dydžio lapai su namo planais, projekcijomis, pjūviais ir dar šiuo be tuo pagal skonį…

3. Per savaitę surūkiau lygiai 91 cigaretę. Reikia mažinti.

Šitą įrašą pradėjau rašyti vakar, bet baigiau tik šiandien. Ir teko daug ką pamiršti, ką norėjau sukeverzoti čia. Aj nu. Kaip gyvenat Jūs?

Kinas

2011-05-07T01:14:00.001+03:00

Labas vakaras, ištroškusieji mano minčių.

Taip jau susiklostė, kad pastaruoju metu buva dauguva darba… Bet aš vistiek sugebu kažkaip rasti laisvo laiko (miego sąskaita) leisti sau truputėlį atsipalaiduoti… Va, pavyzdžiui vakar pas mus (barako kamabryje) buvo alaus vakaras. Keptos bulvės, kepta duona ir Nefiltruotas Vilnius. O šiandien kažkokiu antgamtiniu būdu pavyko nueiti į kiną. Su pažįstama buvau “Pasakoje”, žiūrėjom “Biut iful”. Taip, galima sakyti visiškai spontaniškai sugalvojo/-au/-om nueiti ir visai nelikom nusivylę. Filmas išties geras. Vien ko verta to ispano, kurio vardo neatsimenu, vaidyba… Galėčiau jį pavadinti Ispaniškuoju Hugh Jackmanu ~~Anyway, ta pažįstama irgi visai faina pasirodė. Bet gal geriau to nerašysiu čia, nes paskui nieko neišeis.~~ Anyway, dabar geriu kavą ir galvoju ką toliau veikti. Taip tingiu dirbti. Bleeemmmmmba. Bet yra žodis reikia. Reikia valgyti sriubą, daržoves ir kt. Prisimenant vaikystę. ~~Bet kaip smagu naudoti tą žodžių išbraukiklį. Va pavyzdžiui~~ ~~dabar. Aj nors geriau, išbrauksiu viską.~~ Haha. I’m having some fun. Or at least I was having some fun…

Kokios atostogos? Tu gal nebesvaik..!

2011-04-27T00:28:00.001+03:00

Sveiki,

Paskutinės kelios dienos turėjo būti poilsio dienos. Bet:

Penktadienis: Grįžtu iš Vilniaus. Vakaras namie. Sąlyginis poilsis. Portal 2.

Šeštadienis: Seneliai – Marijampolė. Cepelinai. Persivalgymas. Pavasarinis lietus. Jėėėėė! Studija! Jėėėėė!!! 02:48. Lova. Miegas.

Sekmadienis: Kiti seneliai, giminaičiai, persivalgymas, gamta. Dar persivalgymo. Mašina? Plovimas, turbūt. Namai. 03:02. Miegas. Lova.

Pirmadienis: 09:00. Dušas. Kaimas. Mašina. Karštis. God-dam-inta saulė. Remontėlis. Karštis. Nuovargis. Šiaip šūdai.

Antradienis: Trumpos, bet užknisančios kelionės. Ir vėl. Ir vėl. Ir vėl. Naujas priekinis stiklas į auto-transporto-kelių-žvirkelių-primonęęęęę. Karštis. Buki vairuotojai. Prekybos centrai. Buki vartotojai. Refrešing drinksai.

Šiaip kažkaip nesijaučiu nė truputėlio pailsėjęs. Paradoksas. O kiek dar sušikto darbo! BleMMMba. Parvarysiu į Vilnių ir vėl prasidės darbymetis. Nu bet kiek galima. Kas per šūdas. Geodezija – nešarinu praktiškai nieko, medžiagotyra – karoče nulis, jei išlaikysiu egzą – nusipirksiu naujas tapkes, konstrukcijos – vis dar turiu kažkokių teorinių šansų… Nuuuuu, bet čia tik ledkalnio viršūnė, tsakant.

Gali būti, kad kada nors parašysiu apie architektūrą daugiau. Nes realiai, šitas BLOG’as architektūros studento BLOG’o statusą įgavo tik praėjusiais metais. Taigi, dar yra nemažai laiko, temų plėtotei. Stay tuned.

Leksas ir aš

2011-04-25T02:41:00.001+03:00

Šiandien buvau prie geriausio draugo kapo.

Vėliau vakare žiūrėjau “Marlis ir aš”. Ir pabaigoje vos tramdžiau ašaras... Viskas buvo taip panašu! Kartais atrodo, kad savaitgalį grįšiu namo ir vėl rasiu jį ramiai gulintį ant tėvų lovos. Bet taip nebus... Atsimenu, kai anksčiau man jį reikėdavo vesti į lauką būdavo tikra kančia… Dabar atiduočiau bet ką, kad tik jis sugrįžtų bent vienai dienai.

Dogs' lives are too short. Their only fault, really.

Agnes Sligh Turnbull

Apdeitai

2011-04-24T01:28:00.000+03:00

Sveiki piliečiai,

Pradžioje norėčiau pasigirti, kad visai neseniai netikėtai atradau labai patogų dalykėlį… Windows Live Writter. Susikonfigūruojate šitą softo gabalą ir prašau – norint parašyti naują įrašą BLOG’e netgi nereikia jungti Mozillos o, net ir smailai atsirado. Nu gan buki tokie, bet it’ll do. Kas patogiausia, kad naudojant WLW BLOGO įrašas matomas supaprastintame Wordo lange, kur galite rinktis iš daugybės font’ų (ta prasme, BLOG’e galite naudoti bet kurį, kuris yra jūsų kompe ( ne tik tuo kelis lievus, kur siūlo Bloggeris)). Kalbant ta tema, dar neapsisprendžiau kokį font’ą naudoti… Nes jų tiek daug pffff tie smailai tikrai naivūs (:

O dabar, apie reikalus. Kažkada, kai buvau gal kokių 11 metų amžiaus, rimtai galvojau apie savižudybę. Ir kas “juokingiausia” tuo metu poilsiavau. Turkijoje. Vėliau atradau alkoholį, tabaką ir visa kita… Keeps me going through a sunny day in hell. Ir šiaip nežinau kas atsitiko. Dingsta motyvacija, tikėjimas kitais ir ypač savimi. Gal būt aš keliu pernelyg nerealias užduotis sau, kurių realizacijos entuziazmas dingsta dar pusiaukelėj tikslo link. Jaučiuosi nusivylęs savimi, univeru, pasauliu. Kartais būna sunkių momentų, kai norisi mesti velniop viską – architektūrą. Bet paskui pagalvoji apie tėvus, draugus; pamiegi, pavalgai… ir tęsi šią vargo vakarienę. Girdėjau, kad nemažai architektų prasigeria . Įkvėpimo iš kažkur reikia semtis, aišku geriau tai būtų senieji meistrai…ir išvis gal jau gana. Realiai visai ne tai norėjau šįvakar parašyti.

Išėjo, kaip išėjo.

Kamasutra

2011-04-23T13:29:00.000+03:00

Turiu 69 read'erius *piktdžiugiškai krizena*

Memory loss

2011-04-08T10:59:00.000+03:00

Na pažiūrėkime kaip man (žiauriai pagiringui) seksis iškepti šį įrašą. Turbūt reikėtų pradėti nuo to, kad vakar pagaliau susimytinau su labai geru draugu, kurio realiai nebuvau matęs praktiškai nuo rugsėjo, ir ko pasekoje vakar nenuėjau į Tamstą pas nuliūdusius Slibinus. Bet kam jų reikia, kai stalo stalčiuje guli bilietas į Planto balių liepos mėnesį Trakuose. Mmm taip... Keisti Ženklai nėra bloga vieta, bet vis tik, kai kepta duona kainuoja beveik pitaką, norisi ir kokybės. Alus - geras, kaip visada, tamsus. Kažkoks. Koks skirtumas koks. Na, o bet tačiau PoGo baras švyti kaip visada. Ten eiti apsimoka vien dėl tokios vienos juodaplaukės barmenės (kurios kontaktus turiu feizbuke) :D Vakar žarsčiau komplimentus jai. Dabar tiksliai nepamenu, bet vienas iš pokalbių buvo toks:

Edgaras: - Vieną bloudžobą...

Barmenė: - Nebeturim.

E: - Emmm... (memory loss) o ką turit?

B: - Čia (memory loss). Neblogas.

E: - Gerai, gerai, svarbu degantis. Jūs pati gražiausia (memory loss) padavėja/barmenė, kokią esu matęs (memory loss)...

B: :)

E: - (memory loss)

Anyway, tas shotas, kurį išgėriau, buvo velniškai stiprus. Pamenu, kai sėdime prie apvalaus stalo, žaidžiame kortom ir pan, ir paskui išgeriu tą degantį daiktą. Nu karoče... :D Vienas žodis apibūdinantis viską - aštru! Spaisy! :DD Bet kitą sykį būtinai kartosiu *krizena*

Žinote, kad šiuo metu turėčiau būti konstrukcijų teorinėje paskaitoje? Neimkite iš manęs pavyzdžio, susigadinsite sveikatą, nervus ir dar ką nors pagal skonį.

Thenkjų for jor taim.

650 min. 25 LT.

2011-03-31T17:03:00.001+03:00

Uah! Šiandien, praktiškai pagaliau nebėra namų darbų. Viskas, šiandien galiu gulėti lovoje arba sėdėti prie PC (kas nėra pagirtina). Ehehei. Pagaliau darbo savaitė baigėsi. Čiuj, kad prasidės poilsio savaitikė :D Jausmas geresnis, nei oras aplinkui :D Nežinau kaip pas Jus, bet Vilniuj šiandien (vėl) snyguriavo. Bet taip gan lėtai iš pradžių; tokie dideli sniego gabalai krito palengva palengva iš dangaus... Būtų tikra žiemos romantika, savaime suprantama, jeigu dabar būtų žiema. Šiandien atsisakiau Ežio. Pora metų turėjau. Buvo tikrai smagu; rašiau daug nemokamų sms ir t.t. Bet. Bet pokalbiai pagal ežio tarifus, šiais "visko už dyką" laikais, yra sunkiai protu suvokiami - pokalbio minutė kitame tinkle - 45 ct. Džyzus-faking-kraist! Anyway, keičiasi laikai, keičiasi ir vertybės, matomai. Dabar sms man tiek daug nebereikia. Todėl ir pasirinkau kitą operatorių. Nesakysiu kokį, esmės tai nesudaro. Tiesiog išankstinio mokėjimo kortelės turi vieną trūkumą - baigiasi pinigai ir viskas. Viskas literaliai. Kai baigsis pinigai sąskaitoje negalėsite niekam paskambinti. O kai turite abonentą, skambinate ir kalbate kiek norite nesukdami sau ir kitiems kiaušių. Žinoma, mėnesio gale atėjusi sąskaita priklauso nuo to, ar labai daug kiaušių kam nors susukote... :D

Vis daugiau mano pažįstamų rašo bloggus. Ir vis daugiau bloggerių tampa mano draugais. Valio. Naudodamasis proga, siūlyčiau aplankyti vieno iš mano grupiokų BLOG'ą.

Paskutiniu metu taip smarkiai pasinešiau ant psichodelinio roko. Ou jah, ir turiu pastebėti, kad yra visai nemažai jaunų/naujų šį stilių grojančių bendų.

Ačiukas už dėmesiuką.

EMOtyvacija

2011-03-27T04:25:00.002+03:00

Kadangi taip jau susiklostė, kad aš sėdžiu prie kompo, tiek valandų, miegas neima, nežinau ką veikti - rūkymas nesiskaito... Galima ir kokį įrašiuką sukurpti :)

Barakas per savaitę mažai pasikeitė. Bet už tai pirma diena čia ir darbai jau juda į priekį. Ir optimizmo užtenka. Kūl. In deed. Va, galvoju gal reikėtų nuvaryti į Scorpionus. Niekad nebuvau jų didelis fanas, žinau tik kelias populiariausias jų dainas. Ir šiaip, jei tai nebūtų "atsisveikinimo turo" koncertas, tai turbūt mažai dėmesio kreipčiau į juos. Bet dabar yra kitaip. Nemanau, kad bilietai bus brangesni nei 100 pinigų. Įkandama suma, kaipo už tokios grupės pasirodymą. Tik mažiausiai norėčiau, kad (kaip kažkada mačiau) būtų atliekamas pusiau akustinis pasirodymas. Juk tai Scorpions, jiems akustika ne itin tinka, pasakyčiau. Na gal, mažam klube. Bet aš norėčiau, kad klyktų liepsnojančios gitaros ir t.t. Na, taip, tai ne supah-heavy metal grupė, bet vis tiek norisi šio to aštresnio ;) Kaip keista - cigaretė dar neužgeso, bet čiuj vienos pritrūks. Dar nesigyriau, bet nuo užpraeito ketvirtadienio iki šiandien nerūkiau. Kai šiandien užtraukiau po TOKIOS ilgos pertraukos, pasijutau taip lyg pirmą kartą rūkyčiau... Jaunystė :DD Valio jaunystei! Frankly, jaučiuosi vyresnis. Ne visai pensininkas, bet toks subrendęs (~30 m). Bet dažniausiai elgiuosi tikrai ne pagal tuos metus, kuriais jaučiuosi, kad gyvenu. Na va, koks super sudėtingas sakinys išėjo. Ar tai greičiau žodžių kratinys. Anyway, tikiuosi, kad esmę supratote. Blogo rašymas galutinai mane išblaivė ir miego dabar visiškai nesinori. Matyt pradžioj įrašo norėjosi... :) Barakas tikriausiai taip veikia. Darbingai. Baraka kerayj. Visi, kas ateina į mūsų kambarį vėliau sako pajutę kažkokią antgamtinę jėgą... Jah. Juokauju žinoma. Šitas kambarys, kur valgau, dirbu, bezdu ir sėdžiu feisbuke yra visiškai įprastas. Totaliai ordinary. Kur cigaretė? Jau surūkiau. Damn. O! Jau po keturių. Kažkoks paradoksas - tiek daug darbo ir taip mažai laiko, bet vis tiek aceit čilinu. Nu ką jau dabar. Rytoj matomai teks pratęsti pre-designo gamybą. Nors gal geriau ne rytoj, nes šiandiena jau iš esmės ir yra rytojus, tereikia tik pamiegoti. Kaip mane užknisa, kai reikia prasukinėti laiką. Šiandien viena valanda kažkur išgaravo. Nieko gero. Kiek daug parašiau. Apie nieką. Any-faking-way jau pavasaris tikrai pareina... Na ir kas, kad naktį dar pranešė minusinę temperatūrą. Svarbu dieną būtų šilta. Frankly, mane ilgos žiemos užknisa. Ir nieko čia gero tas sniegas. Šūdas kažkoks, tik, baltos spalvos. Nors šūdų būna ir baltų. F.e. paukščių šūdai. Žinot kodėl jie balti? Todėl, kad ten taip pat yra išskiriamos kenksmingos medžiagos, kurias "normalūs" gyvūnai išskiria šlapindamiesi. O paukščiai to nedaro juk. Jie tik šika, čiulba ir/ar karksi. Aišku, apie paukščių šikimo ypatumus, dėl savo ribotų biologijos žinių, daugiau papasakoti nedrįstu. Jeigu susisuksiu dar vieną, turbūt neišeis kažkaip gražiai užbaigti šio žodžių kratinio. Matyt teks daugiau nerūkyti. Niekaip neatsimenu ar reikia "matyt" skirti kableliais ar ne, matyt, reikia. O gal matyt ne? Esmės tai nesudaro. Šiandien užsipyliau kuro už 65 (!) pinigus. Verkia piniginė, džiaugiasi keturratė draugė. Ji mane myli, tik kažkaip keistai. Matyt išmoko iš manęs [keistai mylėti kai kuriuos žmones]...

Kur dingo visi liūtai?

2011-03-19T16:52:00.000+02:00

Paradoksalu, tik susirgęs sugebėjau rasti laiko parašyti taip ilgai lauktą įrašą čia. Kiek laiko jau praėjo? Mėnesis? Du? Turiu prisipažinti, kad buvo tikrai labai daug darbo... Ir jei ne šis mano susirgimas, tikrai nebūčiau nieko rašęs dar bent pora savaičių.

Bet pagaliau, po keturių naktų iš eilės ir po poros dienų, vaikštant po lauką nuoga gerkle ir atsilapojus visus puspalčius, susirgau, ko pasėkoje galiu parašyti šį bei tą.

Pirmojo maketo peržiūra praėjo neblogai, bet taip ir neišsiaiškinau iki galo kiek gavau; 9 ar 10. Anglų reading'o atsiskaitymas praėjo nekaip, nes visiškai nesimokiau :D buvo svarbesnių reikalų :DDD tokių kaip maketų ir planų gamyba. Nors ir dėka savo optimizmo ir apgaulingų orų peršalau, vis tiek džiaugiuosi pagaliau atėjusiu pavasariu. Pagaliau! Pagaliau nebus sniego, nebus slidu, nereikės užkūrinėti mašinos nuo krokodilų, ar dar blogiau – stumiant. Bus šilta! Wuuuu! uhu. Ar sakiau, kad šį pavasarį mano smegenys virto į obuolių košę? Ne? Tai va – mano smegenys pavirto į obuolių košę :D nuotaika visą laiką kažkokia pakili, norisi dainuoti, šokti, iškelti rankas į dangų ir bėgioti :D kartais jaučiuosi truputį per senas :DDD Matomai šis pavasaris su trupučiu radiacijos mano mąstymui/nuotaikai padarė teigiamą įtaką :D Labai geras jausmas, kai smegenys nustoja dirbti, bet akys ir toliau spindi... :D

+38,4 C

Užvakar buvo nieko, vakar buvo neblogai, šiandien ryte buvo labai blogai. Dabar irgi nieko. Tuojau sužinosime kaip pasikeitė mano temperatūra kol rašiau šį įrašą. Jah jah gal sakysite, kad aš aceit nesigydau ir sėdžiu prie kompo ir t.t. ir nana. Nea, taip nėra. Tiesiog dabar trumpam įsijungiau laptopą, kad po ilgos pertraukos galėčiau apšviesti brangoką skaitytoją J

Japonija... Linkėčiau, kad pasekmės nebūtų tokios žiaurios kaip 1986. Nežinau kaip jums, bet man tai buvo beprotiškai netikėta. Technologinio išsivystymo lyderė. Manyčiau, kad tokių dalykų buvo galima laukti, ypač žinant, kur randasi Japonija (ant 4 plokščių susidūrimo). Na, bet vis tiek, sėkmės jiems.

+37,8 C temperatūra pakrito. Valio!

Iki greito!

Pavadinimas #1

2011-03-03T16:22:00.000+02:00

Aš dar gyvas. Tik laiko visiškai nėra rašyti čia. Anyway, stay tuned.

Valentina Tereškova

2011-02-08T19:59:00.002+02:00

Ūūūūū. Koks šiandien oras lauke. Iš ryto išėjau; visai nėra vėjo, šilta, smagu - pirštines ir kepurę palikau namie. Po pietų prasidėjo... Vėjas, sniegas, vanduo, šaltis... kas tik nori. Belekas. Nuoširdžiai tikiuosi, kad pavasaris ateis anksčiau nei kovas. Naivuolis. Bet kuriuo atveju, artėja vasario 14 diena, kai visi minės kažkokio vienuolio dieną. Valentino. O gal jis buvo visai ne vienuolis? Kodėl negalime švęsti Valentinos Tereškovos sukaktuvių? Juk ji irgi žymi moteris - pirmoji moteris kosmonautė. Any-fucking-way, manęs tai per daug nejaudina. Nenorėčiau pasakyti, kad esu visiškas beširdis, bet dideli susibūrimai, kur žmonės turi ateiti apsirengę ružavai, manęs nežavi. Norėčiau paklausti kodėl ružavai? Aš visada galvojau, kad meilės/aistros spalva yra raudona. Matyt VGTU SA'sinininkams atrodo kitaip. Well, I'm not the one who can judge them. Bet truly, negi reikės dabar pirkti ružavą kaklaraištį? O gal dar ką nors? Nežinau, man geresnių minčių nekyla, kaip tik apsirengti juodais marškiniais, užsimesti ružavą (!) kaklaraištį ir ten eiti. Su sąlyga, kad ten išviso eisiu. Bet čia mano bėdos. Turbūt smagiau būtų nueiti su kuo nors į Apuoką/CanCan'ą/Pogą išgerti karšto vyno. Bet čia turbūt ne mano apsisprendimo teisė. Nors gal ir mano. Nežinau. Kažkokia nežinia. Kažkoks galvos skausmas. Bent gerai, kad šiandien perlaikiau matematiką. Galiu sušukti "Sesija baigta!". Hah! Truputis euforijos niekam nepamaišė :D

Ir išvis, šitam BLOG'e atsiranda per daug asmeniškumų, kuriuos gali perskaityti artimi žmonės. Aišku, naivu tikėtis, kad rašydamas internete sulauksi privatumo :D Matyt, reikės šitą blogą oficializuoti/nacionalizuoti ir kurti dar vieną. Prieinamą tik kokiam vienam žmogui :DDDDD

Do you think you can tell?

2011-02-06T03:40:00.000+02:00

Po vakarykščių išgertuvių visą dieną jaučiausi kaip zombis. Tamsus Vilniaus alus ir Varniukų - ne juokai. Apuoko baras irgi visai nieko. Tik barmenė galėtų nebūti girta. Na gerai, ne girta, lengvai išgėrusi. Arba gali būti jaunesnė ir gražesnė, tokiu atveju gali būti ir girta...

Visą dieną beveik nieko neveikiau. Šiaip ar taip, vos ne vienas gyvenu visam aukšte. Liūdna. Truputį. Nėra veiklos. Na, bent nebuvo. Iki antros valandos nakties, kai sugalvojau eiti miegoti... bet prieš tai nusiploviau kojas, išsiploviau galvą, išsivaliau dantis, nusiblizginau batus... galų gale netgi pavalgiau. Trečią nakties. Bet, matomai, to man trūko, nes dabar kažkoks nuotaikos pakilimas. Matyt kai ploviau kojas, nusiploviau kartu ir sielą... Kaip lyriška. Nežinau kaip Jūs, bet aš niekada nemėgau interpretacijų. Visur; lietuvių kalbos pamokose, gyvenime, sapnuose... Kažkoks super mint fresh mąstymas man prasidėjo. Nežinau kodėl. Spėju, kad tikrai trūko švaros ir susitikimo su naujais (senais irgi) veidais :D O dabar... O dabar pasidėsiu laptopą šalia lovos (taip šitą įrašą rašau gulėdamas lovoje...), įjungsiu winampą, paleisiu Wish You Were Here, užstatysiu repeatą ir...užmigsiu. Užmigsiu taip, kaip dar niekad nebandžiau užmigti. Pavydėkit :D

1982, Boston Garden

2011-02-02T17:14:00.000+02:00

Labai norėčiau pasidalinti truputėliu statistikos.

Nuo ten, iš kur aš važiuoju, iki Vilniaus yra apie 180 kilometrų. Kad būtų truputėlį lengviau, galima suapvalinti iki 200 kilometrų. Audės borto kompiuteris kelionės pabaigoje rodė 5,6 l vidurkį. T.y. 11,2 l dyzelio. Šiandien kažkurioj degalinėj mačiau dyzelio kainą - 3,99 LT, vėlgi, kad būtų smagiau skaičiuoti (jeigu tai išvis gali būti smagu), suapvalinkime iki cielų 4 litų. Taigi, kuro išlaidos yra 11,2*4=44,8 LT. Taigi, su sąlyga, kad kiekvienas keleivis moka 15 LT, man reikia vežti mažiausiai 3 piliečius, kad turėčiau pelną. Gan nemažą pelną :D Apie 4 žmones išvis nekalbu; per retas reiškinys. O kai važiuoja 2 piliečiai, aš moku 14,8 LT, panašiai tiek, kiek važiuojant traukiniu (gal net brangiau, tiksliai nepamenu). Bet automobilis turi labai didelį pliusą - galima vežtis praktiškai unlimited bagažą. Tik paskui jau Jūsų pačių reikalas, kaip Jūs tą bagažą užtysit į savo dilokacijos vietą...

Anyway, užpraeitame įraše gavau Stylish Blog award. Nelabai supratau kas tai yra, bet vis tiek miela :)

Nusprendžiau, kad daugiau nerūkysiu. Mažiau irgi. Ta proga šiandien nusipirkau LM Blue Label. Cigaretės, su kuriomis pradėjau. Tas kvapas. Mmhmm, tas kvapas. Atidarius pakelį, kokiom 2 sekundėm, užplūdo prisiminimai :D

Dešinėje vėl vykdoma (dar viena neįdomi) apklausa. Galite rinktis atsižvelgdami absoliučiai į ką norite; kultūrą, karinę galią, gamtą, istorinį palikimą, juodaodžių paplitimą and so on... Savo nuomonės kol kas neskelbsiu, nenorėdamas išbaidyti potencialius šio BLOG'o skaitytojus ;)

Gerda, gal sveik greičiau?

Tiek šiam kartui.

FFAI

2011-02-01T13:41:00.001+02:00

Helou.

Va tai, atostogos jau eina į pabaigą. Nors teoriškai aš atostogų išvis neturėjau, nes perlaikymas įvyks vėliau, nei prasidės antrasis pusmetis :D Pastarosiomis dienomis labai daug chillllinau su senais pažįstamais, senoj aplinkoj, kalbėdamas apie senus laikus. Padvelkė tokia miela nostalgija. Be to, sekmadienį - prieš dvi dienas, sukakojo lygiai 1 metai kai turiu teises :D Ta proga vakar vos nenuskyniau dviratininko. Na gal kiek per žiauriai... sakyčiau tiesiog nepraleidau pagrindine gatve važiuojančio dviratininko, bet nieko... Tik pro šoninį veidrodėlį pamačiau kaip jis 30 cm atstumu prasilenkia su mašinos galiniu sparnu :D Pastebėjau tokį nejuokingą dalykėlį; vat pavyzdžiui kurį laiką nevairuoji ir paskui pavairuoji tai vairuoji normaliai. Bet (bent aš) kuo ilgiau/dažniau vairuoju, tuo pavojingiau tai darau. Better put it that way - kuo ilgiau vairuoju, tuo mažiau saugiai tai darau :D Nežinau kodėl taip yra. Matyt iš kažkur atsiranda perdėtas saugumo jausmas.

Šiandien iš jabėjaus parėjo Gahano Hourglass'as (CD+DVD). Muuyyyhhahaha!!! Jes.

Ir dar, šiandien pasigaminau mac and cheese. Skonį vertinčiau 8/10, kaip pirmą kartą gaminant, visai visai skanu.

Praėjusį penktadienį su K buvau "Turiste", neblogas filmas, ypač kai į salę nusineši gero vyno butelį ;D Šiaip gėrėm ir daugiau, bet šitas BLOG'as jau nebe apie alkoholį. Taip, išgirdote teisingai, alkoholis bus minimas rečiau. Tiesiog gana taip intensyviai ir rezultatyviai naikinti pilkąsias ląsteles. Nesvarbu kuo; Torresu, vynu, sake, sušiu, alumi ar "blowjobais"...

Out here in the fields

2011-01-23T01:11:00.000+02:00

Kokia nuostabi daina; tuoj apsiverksiu. Niekada nemaniau, kad žmogus yra even capable sukurti tokį grožį...

O dabar... labos nakties, ponai ir ponios.

Whatever you do...

2011-01-19T21:58:00.000+02:00

Ir dar vienas Blogo įrašas iš ne visai įprastos vietos. Kažkaip pastebėjau, kad kuo įmantresnėje vietoj rašau, tuo geriau man sekasi, tuo smagiau. Va, pavyzdžiui, dabar rašau iš "Greitojo traukinio" arba kaip aš labiau mėgstu jį vadinti - iš "100 hundread mile per hour train". Nes taip ir yra, jis gali (ne tik gali, bet ir važiuoja) važiuoti, pasak nusimanančių, 160 km/h greičiu, ko pasekoje iš Vilniaus į Kauną nuvykstama per 58 minutes. Nice!

Pajudėjom. 10:21.

Netoli manęs, sėdi toks jaunas tėtis su labai jaunu vaiku :D na gal kokių 4 metų amžiaus, ne daugiau. Šiaip aš mažų vaikų nemėgstu, bet šis vaizdelis labai mielas, toks velniškai nekaltas. Niekada negalvojau, koks aš turėčiau būti tėvas. Nes nelabai save įsivaizduoju kaip tėvą :D bent jau per artimiausius 5 metus. Bet kažkada matyt teks. Aš esu idealistas, manau, kad šeima turėtų būti didžiausia vertybė. Bet praktikoje neretai būna kitaip...

Na štai, lekiam sau smagiai :D, tuoj su laptopo webcamu padarysiu vaizdo už lango foto... nors gal ne, nedarysiu, sorry, kitą kart :D Taip užužpraeitas įrašas buvo 100-tasis! Jah. Kai kietai, jau suslebizavojau šimtą įrašų, how more successful can I be? Norėčiau parašyti dar bent kokį 100 įrašų ir manyčiau, kad užteks... Priklausys nuo aplinkybių. O va, jau nėra interneto, išvažiavom iš Vilniaus, kaip smagu. Bet jis trumpam atsirado. Man atrodo, kad šitam traukiny turėtų būti waifajus, bet tiksliai nežinau. Well, da heck.

Turbūt pastebėjote, kad during last days sugebėjau šiek tiek atsinaujinti BLOG'o išvaizdą, o tiksliau - atsinaujinau BLOG'o headery :D Labai miela nuotrauka, daryta dar kokį rugsėjo-spalio mėnesį; mano stalas su orderiais. Ou ja. Atsimenu, kai tik juos pradėjom daryti, atrodė, kad tai tikra dievo rykštė. Bet palyginus juos su grafika ar bionika...o kaip norėčiau aš vėl, kad orderiai sugrįįįžtųųųų... Vis dar turiu internetą. Amazing!

Vis dėlto, kai rašiau tais eilutes, interneto nebeturėjau :D Jeigu būčiau turėjęs, šitą įrašą Jūs būtumėt perskaitę dar šeštadienį.

Ir ten kažkur turėtų mėtytis multiplikacinis-juodai-baltas-kelionės-traukiniu-vaizdų koliažas.

I'm loosing my solo.

2011-01-14T10:27:00.000+02:00

Paskutinė apklausa parodė, kad nors ir nedidele balsų persvara (15:11) nugalėjo Ozzy Osbourn'as. Labai malonu tai girdėti, nesupraskite manęs klaidingai, aš nesu kažkoks Marilyn Mansono negerbėjas, tiesiog man labiau patinka ilgą istoriją menančios arba, kitaip sakant, senamadiškos roko žvaigždės.

Kaip sekasi sesija? Šūdinai. Pakankamai blogai, kad reikėtų perlaikyti vieną egzą. Matematiką. Ouh jah. Aš ją tiesiog dievinu. Nežinau, nebejaučiu jokio malonumo bet ką darydamas. Exactly. Kol neįstojau į VGTU buvau happy enough, bet įstojus viskas kažkaip pasikeitė, ir norint patirti nors kartais kažkokį tai laimės pojūtį, kažkas trukdo. Kažkokia tuštuma. Norisi ką nors nuveikti, bet nežinau kaip. Viskas užknisa, nėra jokio įkvėpimo. Galite tai vadinti kaip norite; kūrybinėmis kančiomis, paauglyste, dėmesio sutrikimo sindromu ar dar bala žino kuo. Ar sakiau iš kur rašau šitą įrašą? Tai va, iš Marijampolės autobusų stoties. Kažkaip keistai-laisvai liejasi mintys.

Vakar, kai nuėjau miegoti, neužmigau 3 valandas ---> užmigau 3-ią nakties. Not cool. Gal reikėtų pabandyti išgerti valerijono? Gal kas bandėte? Pasidalinkite įspūdžiais.

Autobusas už valandos. Nežinau ką veikti. Laptopo batareikė gali ir neatlaikyti. Tada būtų išvis šikna. Gal kas šiandien į Tamstą?

Sorry, bet tikrai nejaučiu jokio kaifo, maždaug prieš stojant buvo "oooo jaaa jėga įstosiu bus kaifas, zajabys kasdien ir t.t.". Bet taip nėra. Išvis nieko nėra, tik didelė tuštuma.

Homicide

2011-01-08T15:10:00.000+02:00

Labas. Paskutinis įrašas buvo 100-tasis įrašas :D bet apie tai - kitame įraše.

Dešinėje vykdoma nedidelė apklausa. Prašau sudalyvauti, užtruks tik 5 sekundes.

P.S. Aš balsavau už Ozzy. Bet tai neturėtų įtakoti jūsų apsisprendimo laisvės :D

Can I call it paranoia?

2011-01-03T19:05:00.002+02:00

uuu. mmmm. ilgai laukiau, bet sugalvojau. tiksliau, tiek minčių galvoj, kad net nežinau nuo ko pradėti. o, kokia nebanali įrašo pradžia. koks sarkazmas! kokia erudicija! kokios akys! koks kaklas! kokios pievos... kalėdos praėjo pakankamai linksmai. pradėjau skaityti ozzy osbourne'o autobiografiją. žodžiais nenusakoma, bloke, nekoks rašytojas, bet užtat labai gyvai viskas aprašyta; kokainas, wild nights, alkoholis, buvimas in black sabbath and so on. tęsiant temą, naujieji buvo tokie pat, kaip ir kasmet, bemaž. šiaip tai šūdas, bet keeping on šiaip tai bybį dėjau, žinokit, tikrai. kiek galiu būti geras draugas. ajajajai. kraštutinumai. eik tu sau. kaip mane knisa. nežinau, gal skiriasi mūsų filosofija, kalbant apie "draugystę", bet aš savosios nežadu keisti. kertu lažybų, net neįsivaizduojate apie ką aš kalbu. na, nieko, suprasite, kada nors. moving along, dabar, kai esu namie, per dieną surūkau maksimum-vidutiniškai po 1 cigaretę per dieną. tai yra taip mažai, kad hardly can be imagined. ir šiaip nėra labai gerai retai rūkyti, labiau kenkia plaučiams ir daug labiau užveža, na o bet tačiau čia jau turbūt gera savybė. barake kažkaip nevalgęs surūkydavau, būdavo, kad ir po 5 golden marlboro. o dabar vieną sutrauki ir atrodo tuoj apsivemsi. kažkoks šūdas tas lietuviškas marlboro, rimtai. reikės gal to kito šūdo camelio pabandyt...bet, kad pats esu glušakovas - palikau savo rūkymo stuff'a vilniuj. tai kaip jaustis? unwell. so... matematikos nemoku, bet ta prasme, ne tai, kad truputį nemoku ir labai perdedu, bet tikrai niiiiiichuja nemoku, tai mane varo į beprotybę. tikras šūdas, kad ir ką bedaryčiau, come on, go to hell. namie neseniai radau alaus. ne, jis nebuvo paslėptas :D bet, kas juokingiausia, kad jo galiojimas buvo pasibaigęs dar spalio mėnesį. bet šiaip skonis neblogas. su koldūnais pats tas. kalbant apie koldūnus, užeina kalba apie baraką, o kalbant apie baraką, kalba užeina apie važiavimą į vilniją. bet tai kokia dyzelio kaina..! ar matėt? džyzus faking kraist! kažkaip jaučiu, kad be trijų keleivių sėkmingai eisiu į bankrotą. maždaug per kalėdas gauni pinigų ir už juos nusiperki dovanų - 50 litrų dyzelio iš degalinės :D būtų juokinga, jei nebūtų liūdna... dar prisiminiau keletą minčių apie kalėdas. what for reikia pirkti kažkokius šūdniekius draugams, kad jie pasijustų labiau mylimi. kodėl šūdniekius? aš mielai sutikčiau - tegul man niekas nieko neperka, ir aš niekam nieko nepirksiu. sutaupysim laiko, pinigų ir svarbiausia - nervų. už sutaupytus pinigus patys nusipirksim ką nors, ko tikrai reikia. arba nepirksim nieko, palauksim kai tikrai reikės, ir tada atkirsim. nes tas visas šlamštelis tikrai renka namie dulkes. per savo gyvenimą kiek esu gavęs žvakių, kol kas dar nė vienos nedeginau. tikrai praktiška dovana! *juodas sarkazmas*. matau, visai nemažai parašiau. jau turbūt baigsiu. šitam įraše nėra nė vienos didžiosios raidės. kodėl? nežinau. tiesiog.
va va va, prisiminiau, kai bus proga, būtinai įsigysiu rudus lešius. ohhhh fak it, noriu išvysti save rudakį, velniop :D

Exploding brains

2010-12-29T00:10:00.004+02:00

Dėl vienos bobos tiek visko. Nežinau. Gal aš esu per daug ciniškas ir beširdis ir pan. Nu bet for crying out loud... Dėl bobų vien problemos.

Nenoriu dabar daugiau rašyti. Viskas. Gana.

Baraka parkavims

2010-12-17T09:46:00.002+02:00

Uhhhhh.... oouhhh...aaaahhhh... ak. Ak. Prasidėjo peržiūros.

Vakar buvo labai blogai. Neturėjau davelnia piešinių. Reikėjo juos pabaigti, iškabinėti, pataisinėti, perkabinėti, važinėti į baraką pirmyn - atgal. Pervargau. Buvo pati sunkiausia diena nuo pat studijavimo pradžios. Eilinį kartą miegojau 33 minutes. Ir viskas tuo nesibaigia... Šiandienos rytas buvo dar rezultatyvesnis; vakar vakare barako aikštelėje nebuvo kur pasilikti mašiną, todėl teko statyti ant įvažiavimo į vidinį kiemelį. Na ką padarysi. Mašinoj palikau telefono numerį, jeigu reikėtų greitai patraukti mašiną nuo kelio. Telefono numerį palikau ir pas budinčią. Na ir ką... Naktis praėjo lengvai. Bet ryte, apie 7 valandą, iš nežinomo numerio gavau žinutę, kada reikia patraukti mašiną. Ok, griebiau raktelius, įšokau batus ir išbėgau lauką su švarku. O apačioje manęs laukė world full of shit. -Patrauk mašiną greičiau. -Gerai. - Kokia tavo pavardė? Neseniai mašiną įsigijai ir nežinai kas darosi? -Nebuvo kur vietų, todėl čia palikau... - Visam Vilniuj nebuvo? -Neeeežinau. Palikau telefono numerį, greitai atbėgau... -Nepabėk niekur. Moralas dar nesibaigė...

Mano nuostabai, tai buvo barako direktorius. Vėliau pokalbis prasitęsė pas buhalterę. Parašiau pasiaiškinimą, atsiprašiau direktoriaus. Gavau dar keletą moralų. Jau laimingas ėjau atgal į barako kambarį, kai mane sustabdė budinti: -Kas buvo? Papasakok. -Atleiskit, bet ne Jūsų reikalas... -Ką?! Tai aš nusiunčiau tau žinutę! -Atleiskit, tikrai skubu, man peržiūra šiandien... -Eik tu šikt, jei taip atsilygini... Paskui negirdėjau ką jos ten barškėjo, nes buvau lifte. Tada pasiėmiau du keleivius ir išvariau į peržiūrą. Ką tik grįžau. rezultatus sužinosiu apie 2 pm.

Po tokio rezultatyvaus ryto tik ir norisi miego.

Man stogas važiuoja neįtikėtinais tempais. Ypač kai aplinkui tiek daug, gerai manęs link nusiteikusių žmonių... Dieve šventas, suteik man stiprybės.

Ūūuuuūūuuuu

2010-11-26T20:34:00.004+02:00

Įrašo apie merginas ir meną teks palaukti :D

Nes dabar aš rašysiu apie gyvenimą. Galima sakyti, praėjo pirmas studijų pusmetis. Kitaip sakant, man liko gyventi maždaug 3 savaitės - iki peržiūros :D O iki to laiko liko padaryti bioarchitektūrą (įskaitant ir maketą), namo analizę, meno istorijos pristatymą (neįsivaizduoju kada), piešimą, pataisyti orderius ir išmokti matematiką. Ir žinoma pasiruošti porai egzų. Bet tai nieko tokio. Turiu dabar laisvą savaitę. Oficialiai - poilsio savaitę, faktiškai - žvėriško darbo savaitę. Ummm. Kažkaip puola žudikiškos mintys vien pagalvojus apie darbą. Apie maketąąAAaAAAAĄ! Ar esate kada nors darę kokį nors maketą? Pabandykite, suprasite apie ką kalbu. aTa.

Teko laimė apsilankyti Antakalnio gatvėj, prie IKI esančioj kebabinėj. Žiauriai pigu ir skonis visai px. Tikrai didelis kebabas tik 6 LT, kai meanwhile Senamiesty, Trakų gatvėje kaina 9 litai. Rekomenduoju visiems ten apsilankyti, net ir vegetarams :D

Ar aš tikrai turiu 44 read'erius? Probably pusė iš jų jau seniai neveiksnūs, bet vis tiek malonu... ^^

P.S. Šiandien Saulėteky buvo sniego. *laimingas* Bet tikrai buvo, gal net kokie 4-5 centimetrai. Visada, kai pamatau sniegą, mano viduriuose atgyja mažas, krykštaujantis vaikas... :DD

Įrašas #3.2 Ką gersite šiandien?

2010-11-22T12:12:00.005+02:00

Taigi, panašu, kad prisišnekėjau. Dabar teks iškepti dar keletą įrašų apie mėgstamas konkrečias gyvenimo šakas ir medžius. Ką gersite šiandien? Kolą, degtinę ar vyną?

Norėčiau pradėti nuo to, kad labai mėgstu viskį. Viskis šaltas, viskis grynas, viskis su ledu, viskis be ledo, senas viskis, šviežias viskis. Bet koks viskis. Nežinau kodėl jį taip mėgstu. Gal kalti genai, nes mano dėdė jį irgi mėgsta. Taigi. Labai mėgstu Jack Daniels ir Jameson'ą. Kentucky's Jack irgi nieko. Bet šiaip tai šlykštus. Bet nebrangus. Kadangi viskis šiaip nėra pigus gėralas, dažnai tenka tenkintis brendžiu. Kava ir brendis. Brendis ir kava. Torres'as, Gloria ir Alita. Šventoji trejybė :D Toresas skanus, Glorija irgi. Alita nelabai, bet už tai pigi. Magelan'as irgi pigus, bet išvis nelabai rekomenduočiau, nes...na, turiu savų priežasčių. Anksčiau gerdavau ir degtinę. Bet po keleto kartų, kai skrandis jos atsisakė, daugiau neberizikuoju. Degtinė išbraukta iš geriamų gėrimų sąrašo. Soriux. Toliau - konjakas. Iš esmės, konjakas tai tas pats brendis, tiesiog pagamintas Cognaco srityje, Prancūzijoje. Ir gerokai brandesnis ir brangesnis. Gėriau tik keletą kartų. Nėra itin skanus gėralas. Toks brendis su daugiau spirito :D mmm... kas toliau? O toliau vynas. Vyno praktiškai negeriu. Vienintelis vynas, kuris man patinka yra naminis vynas. Arba dar kokia nors Sangria. Dar nesubrendau vynui čiuj :D na, nebent dar karštas vynas...tai yra skanu. Ir žinoma nepamirškim vermuto - Martini. Oh jah. Galima gerti ir gerti, toks visai nieko, o jei dar praskiestas su Scheweppesu, išvis pasaka. Alus. Paskutiniu metu kažkaip labai užsikabliavau ant Wolfas Engelman. Toks visai nieko gėraliukas.

Jei atvirai, pasaulyje man užtektų tik martinio, Jack'o ir alaus. Viskas. Kitokių alkoholio rūšių nereikia. Koks aš kuklus....

Įrašas #3.1

2010-11-21T00:00:00.004+02:00

Aš mėgstu:

lėtai lėtai susisukti cigaretę ir tada dar lėčiau ją surūkyti
vairuoti
poliarines meškas
šnekėti telefonu
Milkąąąą
Led Zeppus. Pink Floydus, Hapyendlesus ir MGMT
rytus barake, kai viskas prasideda smilkstančios cigaretės garsu
kai lengvai ir romantiškai sninga
pokerį
rūkyti, rašant šį įrašą
sutikti senus pažįstamus
susipažinti su naujais žmonėmis
mėgautis akimirka
alų
močiutės raugintus agurkus
sarkazmąąą
rytais ilgai gulėti lovoje
nuoširdžiai juoktis
padėti kitiems
Martinį, pageidautina Rosso
Vilniaus senamiestį
skaityti įdomius BLOG'o įrašus (retai, bet pasitaiko) :D
stilingus žmones

Tuoj susisuksiu dar vieną. Ir gal baigsiu. Bet abejoju.

nesišukuoti
britišką kultūrą
sapnuoti ryškius ir keistus sapnus
pasivaikščiojimus vėlai vakare
eM vienąąą plius ef em
Cancan'o padavėjas
rašyti BLOG'e
feisbuką

Aš dievinu:

Jack Daniels
rudakes merginas
kavą be cukraus
vakarus, kai kambary lieku tik aš ir geras kinas (F.e. Full Metal Jacket)
"Barcelona chair"
šunis
architektūrą
dievinau Oasis. Jų nebėra.

Aš nemėgstu:

"bažnyčios"
fyfų
drėgmės barako vonioj
barako personalo
politikos
trūkinėjančio Mezono interneto vakarais
cigarečių prašinėtojų
didelių kuro kainų
"žurnalistų"
nemigos
alinančio karščio
besaikio skubėjimo, tipo rush'o
ilgai neapsispręsti (bet kitaip neišeina :D )
idiotiškų taškų kairėje pusėje nuo šių raidžių
tarakonų barake
didelių vandens telkinių

Aš nekenčiu:

žmonių, kurie pamokslauja
veidmainių
rusiškos muzikos
bet kokios formos triukšmo
piktybiškų durnių
alinančio karščio
piešimo dėstytojo
važiavimo sausakimšu troleibusu
kūno kultūros paskaitos (?) :DDD
beverčio bet kokios formos meno

Vis tik dviejų neužteko...

Tokiam keistam žmogui, kaip aš (tik) dviejų kategorijų neužtenka. Kad ir kaip bandžiau, bet neišėjo. Teko skirstyti į keturias...

Išvis apie merginas, alkoholį ir meną reikėtų parašyti po atskirą įrašą.

GB
Exciter Ex

Įrašas #3

2010-11-17T11:59:00.003+02:00

Dienos vis dar eina pirmyn. Gyvenimas vis dar juda į priekį.

Aš esu niekšas. Kartais, bet pakankamai dažnai, galiu būti labai mielas, visiems padedantis altruistas. Bet tai vargina. Kai žmonės tave/mane/mus išnaudoja. Atrodo, turėtų būti norma, bet c'mon, aš irgi tik žmogus. Nusivylęs, ciniškas idealistas.

Liko ne tiek daug namų darbų, tik maketas ir dar keletas projektėlių. Ir žinoma, tikra rakštis subinėj - matematika...Aaaaaa!

Kažkaip labai užsikabliavau ant Happyendlessų. Neseniai pasivogiau albumą iš LM'o. Gerai skamba. Nepatikėčiau, kad tai lietuvių muzika. PatiNka.

take care,
ex.

Joptvaijmat.ematika

2010-11-08T13:19:00.003+02:00

Na štai. Per paskutinius matematikos ND sugebėjau surinkti 4,6/12. Pakankamai blogai. Šiandien rašom kolį iš to paties. Labai nesijaudinu, nes jau susitaikiau su tuo, kad daugiau 5-ių negausiu. Ou jah. gruodžio mėnesį bus galima perrašyti. Tikiuosi, iki to laiko neišmes.

Vakar valgiau vieną kartą, apie pusę septynių vakaro. Šiandien, dar nevalgiau. Vakare reikės užkąsti. Ir pabaigti orderius. Pirmą rimtą darbą.

Days Go By

2010-11-05T12:10:00.004+02:00

Žadintuvas. Scorpions. Wind Of Change. Tapkės. Tualetas. Šaltas vanduo. Rankšluostis. Kambarys. Kelnės. Marškiniai. Megztinis. Lešiai. Veidrodis. Batai. Filtriukas, popieriukas ir tabakas. Virdulys. Balkonas. "Žibkė". Dūmas. Toluma. Žemė. Balandžiai. Balkono durys. Kambarys. Kava. Tašė. A1 papkė. Piniginė. Telefonas. Rūkymo itemai. Kambariokas. Durys. Laiptai. Laiptai. Laiptai. Laiptai iki pat pirmo aukšto. Budinti. Durys. Durys. Grynas oras. Studentai. "Trūlikas". Antras! Bėgimas. Gatvė. Bėgimas. Spėjau! "Trūlikas". Vietos gale. Papkės ant žemės. 45 minutės iki paskaitos. Važiavimas. Sapiegos stotelė. Šv. Povilo ir Petro stotelė. Mindaugo tiltas. Žaliasis tiltas. Gediminkė. Trakų stotelė. Papkės, tašė. Šaligatvis. Mašinos. Gatvė. Fakultetas. Vidinis kiemelis. Filtriukas, popieriukas ir tabakas. Dūmas. Vestibiulis. Liftas. 3 aukštas. Paskaitos. Paskaitos. Miegas. Nuovargis. Nežinia kas. Vakaras. "Trūlikas". Žmonės. Miegas. Nervai. Stotelės. Žmonės. Miegas. "Senoji plytinė". Laiptai. Dumblas. Barakas. Durys. Laiptai. Laiptai. Laiptai. 9-tas aukštas. Kambarys. Papkė. Tašė. Balkonas. Dūmas. Šalta. Kambarys. Vakarienė-pusryčiai. Kava. Internetas. Kava. Dūmas. Internetas. Namų darbai. 23:47. Kava. Namų darbai. 02:14. Klojama lova. Dūmas. Tualetas. Žadintuvas. SMS. Miegas.

Į butą nesikeliu.

For Your Love

2010-10-28T14:12:00.003+03:00

Barake, geriausiu atveju, liko gyventi 14 dienų. Bet iš po vakarykščių įvykiukų, kažkaip abejoju, ar manęs neišmes anksčiau laiko :D Vakar buvo prirašymas. 4 butelaičiai Starkos, 4 litrai alaus ir iš esmės 4 geriantys blokiokai. Šiaip buvo penki, bet vienas gėrė ne tiek daug :D Bet užtektinai. Taigi, pirmas Starkos butelaitis buvo ištaškytas pavydėtinai greitai. Antras irgi. Trečias lėtai. Ketvirto netaškiau. Atsimenu, kad išėjau pamyžti ir tuo pačiu dar pavėmiau. Keletą kartų. Paskui grįžau į kambarį nusmigau ant savo lovos. Ant jos kažkas sėdėjo. Kažkokios nepažįstamos ir negražios/ne prekinės išvaizdos panos :D Paskui tuščiu Starkos buteliu pabeldėm pas kaimynus. Jie, žinoma, neatidarė. Todėl mes Starkos tarą suvarėm tiesiai į jų duris. Paskui viską sušlavėm ir išmetėm per balkoną. Paskui dar biškį pavaiduokliavom. Pasiėmėm raudoną markerį ir "prasiėjom" per barako gyventojų duris... Paskui dar, neatsimenu kodėl, išspyrėm ir galima sakyti visiškai išvertėm tokias duris. Na, kur būna kaip elektros skydinės, tik, kad čia priešgaisrinė. Tai va... Nekas :D Ryte buvo atėjęs administratorius, sakė, kad pakvies direktorių. Verta susimąstyti truputį. O bet tačiau, kadangi aš esu laaaaaaabai pareigingas, sugebėjau nenueiti į piešimo paskaitą ir pravalyti keletą barako grafičių. Baraka menas. O dabar sėdžiu. Baigiau mineralinį. Vėl grįšiu prie alaus. Beje, šiandien beveik dar nerūkiau :D

Seniai nebuvau TOKS atsipalaidavęs. Gal ir gerai.

Absešn

2010-10-27T10:57:00.003+03:00

Ummm beiby, keliuosi į butą. Statybininkų gatvėj.

I'm deeply in some feeling...

Confession on a barack's floor

2010-10-13T14:30:00.005+03:00

Nežinau kam yra skirtas BLOG'as, bet jis labai padeda nusimuilinti nuo išpažinčių.

Jau antra naktis sapnuoju košmarus. Pirmadienio rytą turėjau - tokius kaip niekad - juodus paakius. Oh jah. Dar tik tetrūksta, kad pradėtų greičiau, nei įprastai slinkti plaukai. Aš pavargau. Nejaučiu jokio malonumo. Į paskaitas einu kaip į karą. Anksčiau tai buvo kaip pramoga, dabar - nevisai. Nežinau, gal tai tik pradžia, bet... Bet man per daug. Aš negaliu tiek daug dirbti ir tiek mažai miegoti. Kas nors. Kasdien jaučiuosi vis labiau užguitas, pervargęs, nemiegojęs, nelaimingas. Visiška tamsa. Kompozicija ir piešimas, tarsi du giljotinos kirviai, kabantys man virš galvos. Neturiu idėjų, neturiu nuotaikos, neturiu įkvėpimo. Neturiu nieko. Ar jau sakiau, kad nejaučiu jokio malonumo daryti namų darbus? Valgau prastą maistą, kasdien rūkau vis daugiau. Jaučiuosi lyg eičiau gilyn aklagatviu. Esu supistai išduotas žmonių, kuriais pasitikėjau. Savaitgalio laukiu tarsi Kalėdų. Nes tikiuosi, kad per savaitgalį galėsiu pailsėti ir padaryti namų darbus. To tikiuosi kiekvieną savaitgalį... Trokštu. Ko man reikia? Pavasario? Namų? Ramybės? Jau šilčiau. Man reikia kažko panašaus į minimalų privatumą. Barake, sakyčiau, tai yra mitinis dalykas. Vakar sugedo mano stalinė lempa. Nusimato piešimas tamsoje. Asmeniškai, man pačiam gaila savęs.

Baraka keraij

2010-10-09T01:52:00.004+03:00

Labas vakaras, brangūs laidos "Baraka keraij" klausytojai.

Vakar, gal geriau sakysiu savaitės dienos pavadinimą; ketvirtadienį buvo nedidelis mūsų grupės tūselis, kuris baigėsi KISS klube. Tūselis buvo nieko, tik klubas lievas. Daug žmonių ir jokio malonumo. Gėriau ne daug, bet per daug. Nežymiai. Bet kuriuo atveju eilinį kartą dalies savo nuotykių neatsimenu ir turiu teirautis iš draugų. Dažniausiai iš draugių... Bet šiandien (penktadienį (tiksliau prieš geras 6 valandas) ) vyko [ir čiuj tebevyksta] mūsų grupės ir dar kelių polievių fakultetų cementovkė. Bet bet bet šiandien aš nedalyvavau. Aš buvau su mašina, ir todėl per visą, nepabijokim to žodžio, supistą vakarą nepaėmiau nė lašo velnio gėralo. Žinot tą jausmą kai netikėtai užklumpa būties klausimai. Tai va, man taip buvo net keletą kartų. Sėdi, čilini, žmonės aplinkui tave laksto, rėkauja, keikiasi, geria, vemia, laižosi... Apima keistas perdėtai didelio blaivumo jausmas. Nedidelis nervas taip pat. Vakarą galima sakyti vainikavo artimesnė pažintis su viena pažįstama architekte. Pasigėrė, keletą kartų apsivėmė ir atsijungė. Man teko malonumas ją parvežti namo barakan. Gyvenam ten pat; aš 9, ji 10 aukšte. Atvirai pasakius nesitikėjau tokios intymios ir romantiškos pažinties. Ji tikrai žavi. Rudakė.

Neseniai primečiau, kad rūkyti apsimoka daug kartų labiau, nes parūkius (ne žolės) laisvai galima vairuoti, ko nepasakyčiau apie alkoholį. Alkohol buuuuuu! Cigarettes yeeeeaaaaah!!!

Turėčiau jau eiti miegoti, nes ne daug trūksta, kad pagerinčiau miegojimo antirekordą ;)
Good night, lovers.

A friend who's dressed in leather...

2010-10-04T18:55:00.004+03:00

Nieko gero pastarosiomis dienomis neįvyko. Apart to, kad šiandien galutinai supratau, kad peršalau. Oh jah. Faaaaaaaaaaaaaakkkkk kkkk k k k. Liko padaryti kompozicijos namų darbus, visai nedaug - dorėninę ir toskaninę kolonadą arba arkadą. Oh jah. Pure morning. Šiandien buvau Vrublevskių bibliotekoje. Ir žmonės ten nė velnio nieko neturėjo ko man reikėjo. Bet sužinojau, kad VU biblioteka turi "Space, Time and Architecture". Reikės kažkaip gauti. Ir dar kažkaip nesusirgti, nes:

rytoj mano gimtadienis,
rytoj kompozicija,
ketvirtadienį piešimas,
kažkada gal reikės grįžti namo,
kažkada bus aukšto tūūūsas,
kažkada bus cementovkė su aviatoriais,
kažkada bus kažkas...

Vienu žodžiu susišikau ne laiku ir ne vietoje. Kam nepasitaiko.

Sakiau, kad į Vilnių parsivariau mašiną? Ne? Tai, va, vilniečiai saugokitės, mieste naujas pakelių manijakas ;)

Sausasis įstatymas

2010-09-28T02:08:00.003+03:00

Vienu žodžiu šiandien labai nebloga diena, na gal teisingiau būtų sakyti vakar diena, nes padariau 88% namų darbų. Ir dar feisbuke susidraugavau su PoGo baro vadybininke. Gaila, ne realybėje :D
Gana alkoholio! - tariau aš, blaivumo vizijai užklupus. Velniop alkoholį! Velniop viską! :DD Kažką dar turėjau pasakyti, bet. Bet. Bet. Ammm. Pastebėjau, čia bloggeris (Google) visai neblogai tvarko BLOG'o konfigūravimo galimybes. Tuoj bus visai pakenčiama :D Ir dabar pusė velnio, palyginus kaip viskas atrodė anksčiau. Šiaip peckeliojant orderius pasitaiko tokių atvejų kai milimetrą reikia skelti į 4 dalis. Tikras fun :D Aš kažkaip linksmai nusiteikęs, nepaisant to, kad jau savaitę laiko nebuvau duše ir šiaip, kiek man žinoma, tualete jau antra diena neturime tualetinio popieriaus. Kažkaip išsiverčiame... :D Ir maistas baigiasi. Nežinau kaip nugyvensiu iki penktadienio. Tiesiog žinau, kad nugyvensiu ;) Trust my word, mates and matresses.
Aš myliu ją. Ir architektūrą.
Labanakt.

Gal jau..?

2010-09-26T14:12:00.006+03:00

Amm... vakar buvo PoGo baro gimtadienis. Buvo linksma. Šiaip planavau išgerti kokį bokalą tamsaus ir that's it. Išgėriau keturis. Bet esmė ne tame. Esmė tame, kad iš baro išėjom apie 3-ią. Ir kas juokingiausia, kad nė viena iš mano žinomų 4 taksi firmų neturėjo laisvų taksonų. Taigi. Paupiu ėjom maždaug pusantros valandos. Tada prie Antakalnio IKI pagaliau aptikom laisvą taksoną. Paėmė nei daug nei mažai, tik 10 LT už kokius 4 kilometrus. Pi*ė. Taip grįžau namo prieš 5 ir sėkmingai nuėjau miegoti. O dabar manęs laukia mirtis alyvose. Kas be ko, nereikia pamiršti ir nervinius priepuolius sukeliančių namų darbų darymą ;) Vienintelė mintis dabar mane palaiko; kitą savaitę namo. Ir niekas nesvarbu.

Fuxai irgi mytinasi

2010-09-24T08:14:00.004+03:00

Barake prasimušu ant maisto gaminimo. Prieš pora dienų kepiau koldūnų. Labai geri koldūnai buvo; už litą trim penkis, cento koldūnai. Iš mano kūno buvo pašalinti taip pat greitai, kai ir tenais sukišti... :D Vakar ryte bėgau tris kilometrus. Labai pravers architektui ateityje... Fak me. Nesakau, kad kūno kultūra blogai, bet ją galima labiau optimizuoti man rods.

Vakar buvo toks kaip ir fuxų mytas maketinėj. O bet tačiau kadangi mūsų grupė žiauriai kieta, mes padarėm kitą mytą AR F kiemely. Susipažinau net su dviem kitais fuxais. Ir pasilakiau mirtinai. Aj, dar prieš tai biškį žolės rūkiau. Beveik neatsimenu kaip grįžau namo. Parvedė kambarioks. O kur trečias kambariokas? Dar negrįžo. Ajna sau. Dar niekada nebuvau ragavęs Magelan brendžio. Šiaip nieko, tik pagirios kažkokios abejotinos kokybės, blem... Kuo tolyn tuo blogiau jaučiuosi. Kažkaip keistoka. Bet geras sudalyvavimas vakar buvo. Nu tikra dalivaCija. Ak. Savaitę nerūkiau, bet vėl čiuj pradėsiu... Vakar vėl patraukiau, buvo orgazmas plaučiams. Vakar buvo gEra, dabar blOga. Reikės eiti piešti kažkokį kiemelį prie Baltų Dramblių. Labai nenoriu. Nusiversiu be piešdamas. Jums turbūt juokinga ir kartu šlykštu skaityti šį mano įrašą. So-rrry. So so...

Law & Order

2010-09-19T19:01:00.003+03:00

Rytoj prasidės trečioji savaitė barake. O gal ir ketvirtoji. Whatever. Pasibaigė duona. Virtuvėj užsikimšo kriauklė. Nieko tokio, yra dar viena. Nors pala... ji neveikia. Tai ir yra esminė barako ypatybė; atrodo, kad viskas ok, bet iš tikro viskas nėra ok. Viskas tarsi made in China. Viskas byra, griūna, smirda. Liftai dar neveikia. Bet mačiau, kad kažkas ten juos tipo tvarko. Valio, progresas. Visą vakarą krušuosi su jobanais kapiteliais ir orderiais. Jūs mane išgirdote gerai, jie tikrai jobani. Sušikti, šūdini, apvemti & so on...

Visiškai užkniso viskas. Tiksliau namų darbai, ypač kompoza. Kažkoks lizdas, nieko nesugalvoju originalaus. Visiškas štilis, galvoje, kūne ir kitur. Jau savaitė kaip nerūkau. Dar savaitė ir mesiu :D Turiu užtaupęs vieną superlight LM ypatingai progai :D Baigus univerą būtų visai nebloga proga, arba baigus pirmą semestrą, arba rytojaus paskaitas, o gal geriau sutraukti parašius šį įrašą? Neeeaa... :D

Esmė tokia: kažkaip reikia įšokti į ritmą. Mokytis. Nes nėra jokio noro, tuo labiau džiaugsmo.

P.S. Pamėgau karštą vyną. CanCanas visagalyyyyyyys.

And she's . . .

2010-09-15T22:29:00.006+03:00

Tai kaiiiiii šiandėėėė diena buvaaaaaa.... Ajna sauuu.

Ryte į paskaitas važiavom 50 min. ir dar buvo likę maždaug trečdalis kelio, kai nusprendėm, kad reikia šokti lauk ir bandyti prasimušti pėškom. Taip ir padarėm. 15 min ir mes jau Technikos filosofijoj. Pavėlavę tik 5 minutes. Paskaitos praėjo. Ir tada prasidėjo linksmoji dalis. Linksmoji kabutėse :D Visų pirma nuėjau su G į CanCaną (kurgi daugiau). . .

Paskui pasidaryti nuotrauką ISEC, tada patį pažymėjimą. Tada paskambino tėvas ir pasakė, kad reiktų nuvaryti sutvarkyti tokį reikaliuką. Kažkur su kažkuo. Nu ok tariau. Ir nuvariau Akro link. Ten pramušiau žvejo kėdutę (taip, labai reikalingas divaisas architektūros studentui, eskizuojančiam senamiestį ;) ). Maždaug tada pradėjo lyti. Smarkokai. Ir žinoma, aš neturėjau skėčio. Bet nieko tokio, net jei ir bučiau turėjęs, man būtų pritrūkę rankų. Vienoje rankoje buvo sulankstoma kėdutė, kitoje automobilio prietaisų skydelis (neklauskit kodėl...) ir ant manęs lijo. Ir aš visur bėgau kaip beprotis. Kad spėčiau. Spėjau. Prakaitas maišėsi su lietaus lašais. Slogavau, šilau, prakaitavau, keikiausi, šlapau, bėgau, skubėjau. Pavargau. Grįžau namo. Mission accomplished, goddamn.

Pasistengiau gan ekspresyviai realizuoti savo dienos veiklą. Mano sveikata jau buvo bemaž okiai, bet čiuj atkrisiu. Šūūūūūūdas, Oh jah beiby. Kaip jau pastebėjote, pasikeičiau profilio nuotrauką. Ši daug labiau atspindi mano vidinį aš : )

Gal kas žinote tikrai romantišką vietą Vilniuje? Bet tikrai romantišką. Ir studento kišenei tinkamą affordinti.

Sloga ir Paranoja

2010-09-10T10:08:00.003+03:00

Taip, oficialiai pranešu, kad po 2 savaičių studentavimo, dieną, kai reikia važiuoti namo, susirgau. Labai, labai labai geras jausmas; čiaudėju kas 5 sekundės, sloguoju ir šiaip kažkokia nedidelė paranoja apniko. Šalta. Snarglys.

Vilniuje susitikau su Ineta ir Auguste. Tai kaiiiiiiiii kietai buva :D Gal kas dar nori susitikti? Ta prasme Vilniuje, senamiestyje kur nors.

Turiu tokį slaptą troškimą - padaryti šitą blogą labiau koncentruotą kažkuria kryptimi. Gal būt visai nieko būtų pradėti rašyti Senamiesčio barų reviewus, a? Man, kaip alų mėgstančiam individui, tai visai patiktų. Bet.

He must be masturbating

2010-07-31T00:20:00.002+03:00

Dešiniau yra vykdoma apklausa. Būtų labai smagu jeigu sudalyvautumėte. Užtruktų tik 7 sekundes. O jeigu skaitote šį įrašą mano puslapyje, dar mažiau. Ačiū dalyvaujantiems.

Įstojau

2010-07-24T22:59:00.003+03:00

Įstojau!!! AAAAAAAA1!!!1111!!!!!1! AAaaaaa!! Sunku apibūdinti jausmą, kai pildosi viso gyvenimo svajonė.. :D Kažkas sunkiai emociškai pakeliamo! Visą dieną sau po nosimi kartojau: "Įstojau!". Kartosiu ir rytoj. Ir poryt :D Kol baigsiu studijas arba kol išmes :D Sunkiai tikėtina, kad toks durnius kaip aš, kuris moka tik anglų kalbą ir truputėlį piešti, įstojo į VGTU architektūrą VF :D Keistas ir be galo įdomus pasaulis :D Prielaida patvirtinta :D

AAAAAAAAAA!!!!!

Kokio velnio tiek video? Nežinau. Mėgaukitės :D

Done listas

2010-07-18T12:41:00.011+03:00

Kadangi vasarą atsiranda daug laiko padaryti įvairius darbus (ir žmonės juos daro), nusprendžiau ir aš čia padaryti nedidelį sąrašiuką, kur žymėsiu atliktus, bet nebūtinai svarbius, darbus : )

So far...
liepos 21.
1. Nusifotkinau. Kam? Gal tam atvjui, jei įstočiau. Gal.
2. Peržiūrėjau pirmą Led Zeppelin - In The Light (Rock Retrospectives) DVD.
liepos 20 d.
1. Išsiunčiau laišką Inetai.
2. Padovanojau kietus sun shades Kristinai. +200 karmos taškų.

3. Peržiūrėjau Ghost Dog. Nuostabus filmas su tragiška pabaiga. RZA soundtrekas, oldschool'inis repo beat'as filmui suteikia ypatingą atmosferą. Nuostabu! 9/10
4. "Padariau" 25 GB laisvos vietos kompe.

liepos 19 d.

1. Grįžau iš pragaro - Maximos; žmonių veidai perkreipti bukumo ir perdžiūvę nuo karščio. Kai kurie sudžiūvėliai ten ateina kaip į muziejų - pasivaikščioti. Tokių neapkenčiu visa savo esybe labiausiai. Bet esmė, kad buvau/padėjau apsipirkti, tai galima užskaityti kaip pliusą. +100 karmos taškų : D

2. Parašiau laišką Inetai. Liko sunkioji dalis - išsiųsti : D

liepos 18 d.
Labai smarkiai ir gerai išplautos 2 poros kedų : )

Nežinau kas čia darosi.. Blog'e rašau apie kedų plovimą, turbūt gavau Saulės smūgį : D

12

2010-07-15T15:43:00.003+03:00

Išleistuvės praėjo. Buvo truputis brendžio. Daug žmonių, nedaug tėvų ir mažai girtų. Prie ežero pasitinkant saulę buvo ir muštynės. Buvo šilta. Buvo smagu...

P.S. Nieko.

Afigien nai nai

2010-07-08T12:43:00.004+03:00

Vakar sužinojau reikiamus egzaminų rezultatus. Nudžiugino! Tai biškį aplaistėm... Žinokit niekada netikėjau, kad galiu patrūkti nuo 2 l alaus ir truputėlio Geros. Bet tai kai kaaaaaaalėėėėė į galvą. Nepamenu tik gal kokių 2 valandų vakarykščio savo nuotykio. Pretty not bad. Ammm.... jau pusė metų kai buvau negėręs. Daug. Viskas, daugiau negersiu degtinės. Pagaliau supratau, kad ji - ne man. Brendis, viskis - štai kas - man. Alus irgi, žinoma.

Kai pagalvoji... Tai visai baisu taip prarasti atmintį. Kad ir trumpam, bet vistiek gąsdina.

Bloggerio šposai

2010-06-12T00:53:00.004+03:00

Ėėėėė ve tai kaip čia nesveikai atsinaujino bloggeris. Belekiek naujų flashinių temų, kurios belekaip stabdo darbą, bet užtat gražiai atrodo :D Whateve' svarbu estetika šiokia tokia yra :D Aš ir nesusilaikiau nepasikeitęs.. :D

Belenkoks pavadinimas

2010-06-10T23:28:00.003+03:00

Kažkaip keistai jaučiuosi po egzaminų. Ir išvis labai kontraversiški jausmai baigus mokyklą. Šiaip tai džiaugsmas :D Bet yra ir dar kažkoks kitas jausmas. Kažkokia tuštuma. Jau seniai nežaidžiau pokerio. Tikrai jaučiasi tuštuma :D Žinoma, jaučiu ir kažkokį palengvėjimą. Viskas , daugiau nereikės eiti ten ir laužyti savo proto pagal masėms sukurtas programas. Bet iš tikro mokykla atima gerą gabalą individualaus mąstymo. Nori nenori, bet mokydamasis ir atlikinėdamas mokyklos-švietimo-klerkų-sistemos sukurtas užduotis pamažu panašėji su kitais. Ir šiaip, mokykloj yra daug bukų piliečių... Tokių ne visada gerai nusiteikusių, labai žemo kultūrinio lygio, neturinčių vertybių piramidės. Šiaip negaliu daryti tvirtų išvadų. Gal būt taip yra tik provincijų mokyklose. Nežinau. Tiek blogų žinių. Nesitikiu įstoti į architektūrą. Neliūdėsiu jei įstosiu į menotyrą ir vėliau tapsiu meno kritiku. Hahaha! Galėsiu fully express myself :D Išvis noriu beveik bet kokios profesijos, svarbu, kad reikalautų kūrybingumo ir šiaip meniškumo.

When I run in the dark...

2010-06-01T23:54:00.003+03:00

Dabar Natasha Khan AKA Bat For Lashes ==> Mano mūza.

Egzaminas praėjo normaliai. Išlaikysiu!

Dieviška!

Barzdos trūkumai

2010-05-18T22:39:00.001+03:00

Skusdamasis įsipjoviau į nosį. Ar jaučiate ironiją? ^^

Pathetic.

2010-05-05T14:27:00.003+03:00

Nuostabu, visos įskaitos jau praeity, galima atsipūsti. Šiandien mokykloj pralošiau gal kokius 7 lietus ir dar kokius 10 pravalgiau.... nelogiška, su sąlyga, kad rytoj gali tekti bėgti 3 km. Bet šiaip viskas ok :D Jau 3... beveik 4 savaitės esu sausas. Ir vis dar gyvas :D Fuck it! :D Turbūt nelabai verta minėti, kad matematikos kengūroje iš 13 užėmiau garbingąją 8-tą vietą :D Phah!

Pathetic. Matematika jau seniai nėra mano stiprioji pusė. Už tai anglų kalba yra. In yo' face!

Ir šiandien žadu eiti į kirpyklą. Tikra kančia, nes kirpykla už kokių 150-200 metrų nuo namų :D Ar sakiau, kad rytoj matematikos bandomasis? Ne? Tai va, rytoj daug maž sužinosim ar galime puoselėti viltis išlaikyti VME 80% ir daugiau. Neseniai supratau, kad ne svarbu architektūra, dizainas, grafika ar meno kritika; svarbu, kad susiję su menu ir savi-realizacija. Landšafto dizaineris nesiskaito :D Einu kavos.

A! Ir dar , dėl feisbuko. Kodėl ten yra tik "patinka" knopkė? Kodėl nėra "px" ir "visiškai nepatinka/šūdas/etc" ? Labai palengvintų bendravimą knopkių spaudymais...

Celebrate Originality!

2010-04-19T19:31:00.004+03:00

Nusiploviau kedus! Haifaiv!

Rytoj anglų kalbos įskaitos! Double haifaiv!

xD

Ar aš rimtai turiu 24 subscriberius?! Vu!! xD

Run Like Hell

2010-04-08T13:27:00.005+03:00

Emmm. Tai va taip. Grįžau iš mokyklos ir kažkaip labai gerai jaučiuosi... Tiesiog trykštu euforija! Gerai, kad tik euforija... :D Nežinau iš kur visa tai, tas geras jausmas, maždaug niekas nerūpi, ištisai šypsausi, rusiškai keikiuosi ir nieko neimu į galvą :D Mokykloj vėl žaidžiau kortom, pralošiau gal kokius 3 litus per visą dieną (kol kas), bet tai nieko tokio :D Grįžau namo, pasidariau kavos. Išgėriau kavą, suvalgiau juodo šokolado likučius, dar pažvengiau :D Net nesugebėjau persirengti :D Dabar sėdžiu priešais PC , geriu Martini ir rašau šį įrašą.
Ir net neįsivaizduoju, na gerai, galbūt įsivaizduoju, iš kur pas mane tiek endorfinų smegenyse. Nežinau! Bet ši nežinia manęs nekankina! Negąsdina! :D Jaučiuosi geeeerai!

Kitą savaitę įskaitos. Dar net negalvojau apie ką teks šnekėti. Kažkaip "na ura" viską darau :D O kas man durnam? :D Vat vat, ką tik sužinojau, kad rusena nemaža viltis, kad balandžio 24 d. tėvai vėl nuveš mane į Vilnių, nes (cituoju) "man reikia kostiumo išleistuvėms ir vestuvėms" :D Išleistuvėms - na gerai, bet vestuvėms... Hmm.. gerai, kad vestuvės ne mano :D Išvis santuoka tai, mano suvokimu, yra toks dalykas, kurį geriausia pradėti nuo kokių 25-30 m., kai būni pilnai subrendęs ir susitupėjęs. Esant tokio amžiaus jau galima ir nekrėsti visokių šunybių, nors kas žino :D

Gerai, einu dar įsipilsiu Martinio ir pratęsiu mintį :D

***

Įpilta! Paragauta!
Ok, tęsiam... Taigi, vasaros pabaigoje pusseserė mane kvietė į savo vestuves. Tikėtis būti pabroliu ar pamerge nelabai realu, bet šiaip būti priskirtam prie VIP visai tikėtina :D Wuuhuu. Let the alcohol spread free!
300 ml Martini per 10 min. Realu? Įmanoma? Tikrai taip!

Tai yra 70-asis mano įrašas - pakankamai garbingas jubiliejus. Tiek dabar yra ir mano šuniui, matuojant žmogaus metais :D Tikiuosi suprantate, kad rašyti BLOG'ą, kuriame yra mažai komentarų, yra pakankamai liūdna :/ ( :D )
Linkiu supratingumo ;)

Did you, did you see the frightened ones?

2010-04-07T22:20:00.003+03:00

Šiandien buvo ta diena, kai aš valiau kompą. Nesupraskite mane tiesiogiai - ne su siurbliu ir šepetėliu valiau, su Recycle Bin :D Netgi kokie 6-7 GB pralaisvėjo :D Dar šiandien sugebėjau nusiteikti ir išbūti absoliučiai visose 8-iose pamokose, įskaitant ir paskutinę - kūno kultūrą :D

Taip pat per paskutines 3 dienas sugebėjau nupeckioti tikrai nemažą šūsnį eskizų :D Woooo! Nuo pat 11-os klasės beveik ne eskizavau, nes... turbūt tingėjau :D Paskui kai neįstosiu, tai galėsite man tai priminti :D Juodas jumoras :D

Blemba. Kasdien save keikiu vis labiau, kad anksčiau buvau visiškas idiotas - patriotas ir visiškai nenorėjau stoti užsienin. Bet juk ten žymiai geriau, god-damn! Anglų moku, ko dar reikia? Pinigų? Tai px, bus ir pinigų. Esmė ta, kad užsienyje mokėsi panašiai kaip ir Lietuvoje, bet gausi daug geresnį išsilavinimą + daug praktikos. Kažkaip užsienio univerai suvokia, kad teorija be praktikos nėra tokia efektyvi. Pas mus, matomai, tokio suvokimo dar nėra. Kas nors, pasakykit, kad aš klystu. Jau net skauda vidurius nuo savigraužos.

Uuuuuu... Blue Sky...

What choise?

2010-03-25T21:00:00.003+02:00

Arba įstoju į VGTU architektūrą, arba bus batai. Mokamai, nemokamai nėra svarbos, svarbu įstoti. Įstoti. Reikia tai kartoti kasdien. Negerti, nerūkyti, mokytis ir kartoti tai. Tai nepadės. Reikia gerai piešti, ir gerai išlaikyti matematikos egzaminą. Kchem...norėjau pasakyti - išvis išlaikyti. O rūkymas ir gėrimas situacijos per daug neblogina. . .

Darau pertrauką su kortom, kol dar galiu susivaldyti. . .

We've Only Just Begun

2010-03-11T23:33:00.002+02:00

Šiandien visą dieną kaime kirtom medžius ir nešiojom rąstus. Buvo labai smagu. Dabar sunkiai pajudinu rankas. Rytoj visą dieną vėl darysiu tą patį. O vakare, galbūt, jei pasiseks, su menininkais pas mane pažiūrėsim kokį nors filmą, pažaisim Alias ir išbandysim Kentucky's Jack (beje, šią savaitę maximoj 750 ml Kentucky's Jack tik 25.99 LT (maždaug kaip pigi Jack Daniels versija :D )). O jeigu dar labiau pasiseks, tėvas duos mašiną. Bet aišku, neduos. Mašiną duos tik tada, kai... kuo toliau, tuo labiau tikiu, kad neduos niekada. Ir vairavimo skillai čia neturi nieko bendro. Čia yra grynas, smirdantis egoizmas. Nekenčiu! Maždaug; duosiu mašiną, kai lauke nebus slidu - neduoda; duosiu mašiną, kai bus geras oras - pavasaris - neduoda. Ką dar sugalvos?! Apsikabinęs mašiną kaip jobaną aukso kasyklą. To be honest - užpisa.
Parliament'as yra neblogos cigaretės su pusiau plastmasiniu filtru :D Sekantys mano sąraše Mallboro Gold :D

Be pavadinimo #1

2010-03-05T21:40:00.003+02:00

Rytoj į Vilnių. Nepadariau visų namų darbų.
Sloguoju.
Tėvai tarpusavy nebendrauja nuo praeitos savaitės.