Mano nuotrauka
Vilnius, Lithuania
Esu žmogus, nelinkęs į savidestrukciją.

balandžio 27, 2016

Apie Vingio parką, Žaliuosius ežerus ir RESTą

So. 
Ką galima veikti tokiu metu? Taisyti BLOGgerio šabloną ir rašyti naują įrašą, žinoma. Kas man neleis gi... Šiandien buvo produktyvi diena. Pradėjau kartotinio vienbučio projektą. Irrrr, fak it. 24:00 valandą buvau Vingio parke. Kas smagiausia, jau, nebelijo ir tokiu metu praktiškai nebūna žmonių. Nors pasitaikė vieną sutikti literaliai viduryje miško, be jokio prožektoriaus, be nieko. For fuck sake, what the fuck. Tai va. Kur ne kur bėgiojo bėgikai ir jų šunys. Buvo apsiniaukę, bet ne šalta. Pats tas įkvėpti gryno/įkvepiančio oro. Ir drėgmės. Radau pora gražių vietų, kur įdomiai apšviesti medžiai. Atrodo labai moderniai, nors gal, labiau tapybiškai. Ir šiek tiek mistiškai. U vauv. 

Žinoma, mano vakaro kelionės tuo nesibaigė. Taigi pusbakis kuro mašinoje. Kur keliauti? Faaaak it, Žalieji ežerai it is. Ten taip pat sutikome vos 3 žmones. Ir daugiau nieko. Visiškai nieko. Tik apsiniaukęs dangus, pro kurį vos vos matosi Didieji Grįžulio ratai, visiška tamsa ir tyla. Geriausias jausmas, kai rūkai ir girdi kaip traška cigaretė. Po to rūkai dar. Ir pradedi galvoti, kad ne už ilgo reikės judėti namų link. Bet po to vėl parūkai ir tiesiog nusikalstamai stengiesi to vengti. Bet ne dėl to, kad nori bėgti nuo kasdienybės. Dėl to, nes gamta labai graži. Ar čia ironija? Tell me.
Rytoj RESTA. FYI tokia didelė, stora statybos ir šiek tiek architektūros paroda, kuri šįmet tęsis netgi 4 dienas. Fucking daug. Bet jei nelis ir šašlykai bus nebrangūs, I'm in.
Mintys baigėsi. Baigiasi ir įrašas. Vardan ramybės, įkelsiu kito, senesnio vienbučio vizualizaciją. Per daug nesistengiau, so don't expect much of an eye candy.


Truputį niūrokas. Bet ne visi statiniai yra linksmi. Kaip ir ne visi architektai.