Baraka parkavims

Uhhhhh.... oouhhh...aaaahhhh... ak. Ak. Prasidėjo peržiūros.

Vakar buvo labai blogai. Neturėjau davelnia piešinių. Reikėjo juos pabaigti, iškabinėti, pataisinėti, perkabinėti, važinėti į baraką pirmyn - atgal. Pervargau. Buvo pati sunkiausia diena nuo pat studijavimo pradžios. Eilinį kartą miegojau 33 minutes. Ir viskas tuo nesibaigia... Šiandienos rytas buvo dar rezultatyvesnis; vakar vakare barako aikštelėje nebuvo kur pasilikti mašiną, todėl teko statyti ant įvažiavimo į vidinį kiemelį. Na ką padarysi. Mašinoj palikau telefono numerį, jeigu reikėtų greitai patraukti mašiną nuo kelio. Telefono numerį palikau ir pas budinčią. Na ir ką... Naktis praėjo lengvai. Bet ryte, apie 7 valandą, iš nežinomo numerio gavau žinutę, kada reikia patraukti mašiną. Ok, griebiau raktelius, įšokau batus ir išbėgau lauką su švarku. O apačioje manęs laukė world full of shit. -Patrauk mašiną greičiau. -Gerai. - Kokia tavo pavardė? Neseniai mašiną įsigijai ir nežinai kas darosi? -Nebuvo kur vietų, todėl čia palikau... - Visam Vilniuj nebuvo? -Neeeežinau. Palikau telefono numerį, greitai atbėgau... -Nepabėk niekur. Moralas dar nesibaigė...

Mano nuostabai, tai buvo barako direktorius. Vėliau pokalbis prasitęsė pas buhalterę. Parašiau pasiaiškinimą, atsiprašiau direktoriaus. Gavau dar keletą moralų. Jau laimingas ėjau atgal į barako kambarį, kai mane sustabdė budinti: -Kas buvo? Papasakok. -Atleiskit, bet ne Jūsų reikalas... -Ką?! Tai aš nusiunčiau tau žinutę! -Atleiskit, tikrai skubu, man peržiūra šiandien... -Eik tu šikt, jei taip atsilygini... Paskui negirdėjau ką jos ten barškėjo, nes buvau lifte. Tada pasiėmiau du keleivius ir išvariau į peržiūrą. Ką tik grįžau. rezultatus sužinosiu apie 2 pm.

Po tokio rezultatyvaus ryto tik ir norisi miego.

Man stogas važiuoja neįtikėtinais tempais. Ypač kai aplinkui tiek daug, gerai manęs link nusiteikusių žmonių... Dieve šventas, suteik man stiprybės.