Do you think you can tell?

Po vakarykščių išgertuvių visą dieną jaučiausi kaip zombis. Tamsus Vilniaus alus ir Varniukų - ne juokai. Apuoko baras irgi visai nieko. Tik barmenė galėtų nebūti girta. Na gerai, ne girta, lengvai išgėrusi. Arba gali būti jaunesnė ir gražesnė, tokiu atveju gali būti ir girta...

Visą dieną beveik nieko neveikiau. Šiaip ar taip, vos ne vienas gyvenu visam aukšte. Liūdna. Truputį. Nėra veiklos. Na, bent nebuvo. Iki antros valandos nakties, kai sugalvojau eiti miegoti... bet prieš tai nusiploviau kojas, išsiploviau galvą, išsivaliau dantis, nusiblizginau batus... galų gale netgi pavalgiau. Trečią nakties. Bet, matomai, to man trūko, nes dabar kažkoks nuotaikos pakilimas. Matyt kai ploviau kojas, nusiploviau kartu ir sielą... Kaip lyriška. Nežinau kaip Jūs, bet aš niekada nemėgau interpretacijų. Visur; lietuvių kalbos pamokose, gyvenime, sapnuose... Kažkoks super mint fresh mąstymas man prasidėjo. Nežinau kodėl. Spėju, kad tikrai trūko švaros ir susitikimo su naujais (senais irgi) veidais :D O dabar... O dabar pasidėsiu laptopą šalia lovos (taip šitą įrašą rašau gulėdamas lovoje...), įjungsiu winampą, paleisiu Wish You Were Here, užstatysiu repeatą ir...užmigsiu. Užmigsiu taip, kaip dar niekad nebandžiau užmigti. Pavydėkit :D