In Vino Veritas

 

Reikėtų paleisti šitą gabalą ir tada skaityti…

Kažkas ne taip. Jausmas toks keistas biškelį. Nelabai jaučiu, ką turėčiau čia rašyti. Kažkoks aukšto lygio pochuizmas išsivystė paskutiniu gyvenimo tarpsniu. Pastebėjau, kad paskutiniu metu retai vartoju alkoholį. Bet kai vartoju, tai vartoju iš širdies. Kažkoks labai jau skanus jisai pasidarė. Nusiperki butelį  Kagoro už 5.99 LT iš iKi. Vakare po darbų atsidarai ir ištaškai. Ir pasigeri. Ir dar ten kažkas toliau ir panašiai. Tiesa atsiranda iš alkoholio. Tiesa dažniausia skaudina žmones, todėl aš vartoju alkoholį. Nes valia nėra stipri kaip Savickas. Gal būt pasirodys, kad rašau gerokai įkaušęs – neapsigaukite – taip nėra, aš esu gerokai pagiringas. Butelis starkos, butelis kolos ir keturi butelaičiai vyno. Štai kas yra tiesos generatosius. Gerų minčių ir atsipalaidavimo generuoklis kartu su dinama ir dar akumuliatoriaus tiktai trūksta. Nu nežinau kokį briedą čia rašau, bet kaip suprantu gaunasi pakankamai originaliai. Originalumas. Štai ko šiais laikais trūksta, ypač rašant BLOG’ą. Na, turint galvoje kiek daug žmonių tai daro, išties tai yra sunku. Taip… Labai mažais, bet tikrai užtikrintais žingsneliais keliaujame tamsaus tunelio link, kurio gale teka didelė upė iš C₂H₅OH. Prie upės kranto aš prisimenu, kad nemoku plaukti... Kaip jau sakiau niekada nemėgau interpretacijų, bet sakyčiau pakankamai neblogą ir nesudėtingą čia parašiau, ane? Mhm… mhm… Koks keistas dalykas yra polinkis į savidestrukciją. Anksčiau maniau, kad tai yra tik koks nors fikcinis dalykas (panašiai kaip dievas ar religija)…

Grįžus iš tualeto minčių srautas turėjo šiek tiek nuslopti, bet… Aišku, aš labai atsiprašau, kad mano BLOG’as pamažu pradės virsti antrąja Supista Bokalo Magija. Nežinau ką dar turiu pasakyti. Gal būt tai, kad vakar būdamas apygirtis… ne, jums, gerbiami skaitytojai nesakysiu, kad G (su mano sutikimu) juodai nulakavo mano rankų nagus. Na išties, niekas negalėjo tikėtis tokio siužetinio posūkio. Eksprontu sugalvojau prigerti. Ir planas buvo įgyvendintas šimtu procentukų. Kitą kartą reikėtų išbandyti tequil’os ir vyno sintezės rezultatą. Ooooo, nekantrauju. Va, galvoju, kad reikėtų truputį atsinaujinti šitą faking dievo pamirštą ir suspardytą prrie kelmo BLOG’o išvaizdą. Ta lenta su vaibės įrašais atrodo nekaip, turint galvoje, kad mano telefonas pasikeitė ir nerašiau vaibėn jau du mėnesius. Kažką sugalvosiu, juk aš architektas. Nesvarbu, kad paskutnių trijų savaičių mano miego vidurkis buvo kokiios 4-5 h. O paskutinės svaitės – kokios 3-4 h. Na ir kas, kad po trisdešimties metų jau gal būsiu plikas ir sirgsiu kokia nors kepenų ciroze. Gyvenimas yra keistas ir įdomus, bet nebūtinai gražus…