Pavadinimas dažniausiai glumina

Pagyvenęs keletą dienų naujuose apartamentuose, galiu padaryti ir nedidelį review’ą. Pradėsiu nuo ne tokių gerų dalykų. Rytais, langai turi būti uždaryti, nes nuo 8:00 prasideda triukšmas. Šalia – tokia, gan judri gatvė, tai mašinų pravažiuoja nemažai. Ryte prabundi, bet paskui užmigti gali. Kiek labiau pasistengi ir užmiegi, nėra tokia didelė problema. Kita problema – daug dulkių nuo gatvės :DDDD Apie blogus dalykus tiek.

Geri dalykai... Užvakar vakare, sėdėjau ant palangės atsidaręs langą. Rūkiau, gėriau pusiau saldų Kagorą ir žiūrėjau į giedrą nakties dangų. Gal aš čia tik vienas toks hopeless romantic? Bet kuriuo atveju, buvo visai smagu. Sėdžiu ant palangės, jaučiu lengvą nakties vėjelį. Žiūriu į darbo biržos pastatą. Net tokiu metu ten dega šviesos. Kažkur fone groja Radiohead ar tai A Silver Mountain Zion... Smagu. Ir ramu. Kartais sėdėdamas ant palangės pradedi galvoti – vienas susvyravimas ir, kad ir iš ne aukštai, išsidrėbsi ant šaligatvio - jaudina, bet kartu ir ramina, panašiai kaip ir paliaubos, karo metu.

Šiandien išgėriau du butelius Volfas Engelman. Tikras alus. Tas myžalas Švyturio Ekstra buteliuose jau buvo geroookai pabodęs. Vėliau pažiūrėjau du filmus ir nupiešiau tris peckeliones. Gerai – darbai juda. Dabar teliko susirasti biuro kėdę ir aš ready to go. Ir šiaip jaučiu, kad tapyba, su saiku, man teikia džiaugsmą. Ir kas galėjo pagalvoti? Any-freakin-way, juk tai ta pati kūryba. O [praktiškai] bet kokios formos kūryba išlaisvina.

Susipažinau su visais įnamiais. Atrodo pakankamai decent piliečiai. Šiuo metu gyvenam septyniese (!).

Nežinau ar paklausti to klausimo, kurio beveik visi klausia prieš R1. Aš jo tiesiogiai neklausiu... O dar geriau, paklausiu, bet nubrauksiu, ir tada, kas norės galės pasigirti. Jei dar neužkniso tas klausimas... Ar laukiate rugsėjo pirmos?