Pulp Fiction

Ilgai lauktas, bet pagaliau subrandintas ir iškeptas įrašas apie 7 dienų ekspediciją į Turkiją. Pastabos violetine spalva padarytos rašant įrašą. Visa kita – būnant ten. Malonaus skaitymo.

Antalijoje gyvena per 1 mln. gyventojų. Manoma, kad sezono metu joje galėtų (ir gali) apsistoti net iki 500’000 turistų.

Prologas.

-Važiuojam atostogauti!

-Kur?

-Į Turkiją.

-Ne. Kur nors kitur. Nenoriu į Turkiją.

-Į Turkiją?

-Ne, kitur.

-Kitur arba per vėlu, arba per brangu.

-Nenoriu į Turkiją.... Važiuojam į Turkiją.

 

Turkijoje abai daug kalnų. Jų grandinės prasideda prie pat kranto ir tęsiasi per visą šalį.

I dalis. Atvykimas.

Penktadienis, 19:38

Viešbutyje linksmybes prasidėjo, kai tik atvykome - kambarys dar nebuvo paruoštas. Pora valandų miego vestibiuly, suprakaitavus ir pervargus. Kas gali būti geriau? Anyway, nors ir viskas įskaičiuota, bet pirmą dieną pradeda lįsti į akis stiklinių dydis. Jos labai mažos. Ta prasme tikrai mažos, gal kokio 150 ml talpos. Anyway, ką tik pavalgiau vakarienę. Nepersivalgiau. Succeed!

 

Vaizdai pro viešbučio balkoną. Nėsykio nebuvau baseine, nes jūra čia pat.

21:22

Pirmos dienos reziumė – 5 minutes poilsio ir 23 valandos nuovargio. Paklausysiu empėtrioškę pavadinimu „F. Dostojevskis „Idiotas““ ir eisiu miegoti. Nite, nite.

 

II dalis. Aklimatizacija.

Šeštadienis, 13:06

Maistas čia...namie galima pasidaryti skaniau. Trumpai tariant - pakankamai skanus, kad valgytum, bet nepakankamai skanus, kad norėtum dar. Dabar pagalvojau – gal ir gerai, nes atbaido nuo persivalgymo. Turbūt nėra ko daugiau norėti iš trijų dangaus kūnų viešbučio...

Krantas. Pačioje jūroje akmenys kiek didesni.

Išbandyta jūra. Bangos milžiniškos ir jei ne super akmeningas dugnas, butu gal ir smagu. Dugnas toks akmeningas, kad basam eiti nemanoma. Kad ir kaip kentėtum vaikščiodamas basas, kojos vis tiek po kurio laiko pradeda pačios nevalingai linkti dėl skausmo. Tam yra išeitis – guminės tapkės už 7 eurus.

17:23

Pietų miegas ir čia yra pietų miegas. Nustatai kondicionierių ties 21 laipsniu ir užmiegi per 3 sekundes. Panašu, kad šiandien apie 8tą valandą su kažkokiu rusakalbiu (įkalbėjo) važiuosim apžiūrėti visokiu odos dirbiniu. Apžiūrėti, ne pirkti. Galų gale man reikia šiltesnio palto. Arba striukes. Dirbk, pirk, mirk!

Viešbučių aveniu.

19:19.

Be didesniu pastangų vėl pavyksta pavalgyti, bet ne persivalgyti. Merginos prie gretimo staliuko ruko. Aš (tuo metu buvau) nerūkęs jau beveik 5 savaites... Rūkymo tema yra tokia plati, kad aptarti jos neužtektu net keliu mano BLOG‘o įrašų. Bet kada nors pabandysiu.

Ta aveniu pilna viešbučių. Daaaah! :DDD

III dalis. Poilsis

Pirmadienis, 13:52

Gulėjimas lovoje ir nieko neveikimas. Seniai neturėjau tokiu atostogų. Ir va, vakar gerokai įdegiau kojas iki kelienių. Kartais sunkiai bepaeinu. Ak, koks pažystamas jausmas!.. Ak tikrai, pažįstamas jausmas; šią vasarą keičiau odą 3 kartus. God damn you, Sun! Burn in hell!

Po kiek laiko jau pradedi nebekreipti dėmesio į tave supančius kalnus…

21:11

Šiandien valgant vakarienę, staiga, netikėtai, pakilo labai smarkus vejas. Jis buvo toks stiprus, kad personalas net turėjo nurankioti staltieses nuo stalų...ir kiekvienas iš svečių, širdies gelmėse pagalvojo, kad atėjo Armagedonas. Anyway, vejas vis dar yra, ir panašu, kad rytoj ryte bangos bus didžiulės...Šįvakar ragavau vietinio turkiško viskio. Neskanus, net ir būdamas nemokamas.

Antalijos priemiestis.

22:09

Apžiūrėjau perkamų suvenyrų kandidatus. Yra definitely neblogų. Bet kuriuo atveju, suvenyrai labai retai turi kokia nors praktine funkcija...Aš nesiteisinu, tiesiog. Tiesiog.

Viešbutis Antalijos priemiestyje.

Antradienis, 14:10

Esu nudegęs visa kūną. Daugiau neketinu eiti prie juros. Dėjau ant Turkijos, pardavinėjančios savo kultūrą už grašius. Daugiau niekada čia nevažiuosiu! Blet, viskas. Man niekada nereikėjo nepakeliamo karščio ir juros. Kas čia per supistas poilsis – gulėti po Saule prie juros? Nesuvokiama. Niekada nepatiko. Kai skauda visą kūną, žmogus ne juokais gali susinervuoti...

Pirmieji didieji viešbučiai Antalijoje. Deja, pavadinimų nepamenu.

22:47

Jau pradedu priprasti, kai kiekvienas kailių/odos namų atstovas sako, kad jo kailių namai didžiausi, geriausi, naujausi; čia pigiausia, geriausia, kokybiškiausia...

Antalijos pakrantė nuo apžvalgos aikštelės.

Trečiadienis, 22:00

Grįžom iš centro. Visi keliai veda i Roma, visi keliai veda į odos ir kailių centrus - taip galėčiau perfrazuoti žymiąją frazę, nes išties, vos ne kiekvienoj didesnėje centro gatvėj galima nesunkiai surasti bent vieną odos ir kailiu centrą. Hmmm... Rytoj vykstam i ekskursiją po Antaliją. Word‘as siūlo „Antaliją“ taisyti į „Nataliją“ :DDDD bajeristai... Manau, supirksiu visus suvenyrus...ar bent didžiąją dalį. Supirkau. Great success!

Kaip pastebėjome ir įsitikinom – visi Turkijos vairuotojai praeituose gyvenimuose buvo arba kaskadininkai-lenktynininkai arba tankistai :DDDD

Įprastas vaizdas į ryts nuo Antalijos – daugiabutis vidury laukų.

IV dalis. Pabaigos pradžia.

Penktadienis, 17:05

Paskutinįkart sėdžiu prie juros. "Nelabai karšta" – sakyčiau gal kokie 34 C, bet yra lengvas vėjelis. Be jo - tikras pragaras. Rytoj tokiu metu jau busiu išsipakavęs ir atsigavęs. Deja, nebuvau. Pasiilgau dvikojų padarų, vadinamų draugais :D ir šiaip būtų faina jei likusios vasaros temperatūra Lietuvoj nesiektų 25 C. Ir dar būtų žiauriai smagu, jei labai greitai ateitų žiema! :D Galima atspėti kodėl ;D kažkokie svaičiojimai, bet labai geri svaičiojimai.

Būsima Antalijos žvaigždė – 58 metrų aukščio krioklys beveiks miesto centre. Turistam traukti jis buvo pakinkytas visai neseniai, todėl aplinka dar visiškai nesutvarkyta… Vaizdas gyvai yra pakankamai jaudinantis. Ypač žvejai-suicider’iai apačioje.

Antalijos senamiestis.

Minaretas Antalijos senamiestyje.

 

19:17

Paskutinė vakarienė. Suvalgyta!

Paminklas pirmajam Turkijos prezidentui Atatiurkui. Packlikinkit ant jo vardo ir sužinokit kodėl jį Turkai taip myli.

Šeštadienis, 08:17

Valanda iki skrydžio. Gerbiami pirkėjai, Johnie Walker Red Label Duty Free parduotuvėje tik 16 eurų. Bet litras Martini Bianco brangiau nei Lietuvoje.

Grįžus pasitiko drėgmė ir šaltis. Geriau nebūna! :DDDD

Epilogas.

Turkija šią vasarą tikrai nebuvo mano favoritas renkantis atostogų šalį. Bet matyt tokį pasirinkimą lėmiau ir aš pats, tiksliau, mano studijų praktikos trukmė. Ir dar pora svarbių smulkmenų. Jeigu mėgstate karštį ore ir jūroje – Turkija ideali vieta atostogoms. Jeigu ne – ne.