Memorial of the Victims of Communism in Estonia

 

Įpūsiu truputį gyvybės į tą sritį, kuriai šiam BLOGe dėmesio skiriu mažiausiai – architektūrai. Paradoksalu, o gal ironiška, bet apie ją čia rašau tikrai labai mažai. Metu į save akmenį. Vėl. Ir vėl. Ir vėl.

Šis memorialinis paminklas užkabino mano akį laaabai smarkiai, ir jei ne jis, turbūt dar ilgai nebūčiau rašęs apie kokią nors architektūrą.

 

Architektai: Armin Valter + Joel Kopli
Vieta: Paldiskis, Estija

MEMORIALAS ESTIJOJE KOMUNIZMO AUKOMS ATMINTI

Armin Valter ir Joel Kopli su mumis pasidalino konkurse nugalėjusiu pasiūlymu dėl Memorialo komunizmo aukoms atminti Estijoje. Išdėstytas šiaurinėse kalkakmenio kranto uolose šalia Paldiskio miestelio, kuris sovietų laikais buvo uždara atominių povandeninių laivų bazė, jų projektas siūlo atgaivinti vietą ir atnešti daugiau informacijos regiono žmonėms. Daugiau vaizdų ir architektų pastabų po pertraukėlės.

Memorialas buvo įkvėptas stipraus metafizinio jausmo, kuris būdingas šiam kraštovaizdžiui. Memorialo architektūra įprasmina simbolines reikšmes, kurias čia gali atrasti lankytojai. Didelė 20 metrų gylio ir 20 metrų diametro skylė yra iškirsta kalkakmenio uoloje. Būnant viduje visa tai apsupa lankytoją lyg Geležinė uždanga sovietų laikais. Spiraliniai laiptai, vedantys nuo viršaus iki apačios yra tarsi nežinios ar abejonių elementas, kuris buvo įprastas sovietinėje visuomenėje. Lipdamas laiptais lankytojas nemato nei laiptų pradžios, nei pabaigos. Tai veda į kelionę, nežinant nei jos ilgio, nei savo pozicijos joje. Tokios pat emocijos buvo jaučiamos ir komunistiniame režime.

Kaip istorija parodė, visada egzistuoja šviesos spindulys – viltis į laisvę. Taip pat ir šiame Memoriale egzistuoja šiai emocijai reprezentatyvus elementas. Stovėdamas Memorialo viduje, apačioje didžiosios skylės, sumūrytos iš perdirbtų sovietinių pastatų plytų, lankytojas gali matyti praėjimą ir jūrą pro jį. 66 metrų ilgio praėjimas prakerta kalkakmenio uolą, pasiekdamas jūrą pabaigoje. Praėjimas yra nukreiptas tiesiai į vakarus, todėl per metus būna dvi dienos, kai Saulė kelios minutės iki nusileidžiant į jūrą, šviečia pro jį. Pavasarį ir rudenį Saulė apšviečia priešingą – rytinę sieną. Tai yra Saulės spinduliai, viltis į laisvę. Memorialinė plokštė ant rytinės sienos simbolizuoja komunistų okupaciją, kuri atėjo iš rytų. Jūra iš vakarų yra laisvės ir laisvo pasaulio sinonimas, kuris visada buvo į vakarus nuo Estijos.

Memorialo viduje yra vieta žvakėms; laisvai išdėstyta viduryje ant žemės ji formuoja judančią-besikeičiančią šviesos instaliaciją. Taip pat ant sienų atsitiktinai iškaišiotos plytos formuoja nedideles lentynėles žvakėms. Visa tai kartu yra tarsi mažas  mikrokosmosas, mūsų metafizinio pasaulio proto modelis, apsuktas žvakių šviesos. Ten visada egzistuoja šviesos spindulys ir kelias į laisvę, mes jį tiesiog turime rasti.

 

Šaltinis.

Tikiuosi nepadariau per daug klaidų. LoL.