Mano nuotrauka
Vilnius, Lithuania
Esu žmogus, nelinkęs į savidestrukciją.

vasario 18, 2013

Be nutylėjimų

 

Aš dabar sėdžiu čia. O galėjau sėdėti paskaitoje...

Pats kaltas, kad gavau traumą sporto salėj. Taip, aš lankau sporto salę. Viskas buvo gerai, bet neeeeaaa – prieš pora dienų turi pradėti skaudėti uodegikaulį ir mėsą aplink jį. Neįmanoma patogiai sėdėti; skausmas nėra baisiai didelis, bet dirbti neišeina. O bet tačiau šiandien urbanistika. Ir aš ją praleidžiu (!). Tai yra labai blogai, jeigu kas nors to nesuprato Nustebusi šypsena Ir šiaip, urbanistika imho yra sudėtingesnis dalykas nei architektūra, bent jau man tai tikrai. Reikia atsižvelgti į begalybę dalykų, daryti dideles analizes ir vis tiek neišeis sukurti tobulo miestelio plėtros projekto. Mano miestelis – Simnas. Užduotis – suprojektuoti plėtros planą, kur maksimali plėtra gali būti 30%. Aš turiu idėjų, bet kai pradedi dirbti pamatai, kad neužtenka žinoti A ir B, reikia nepamiršti ir kvantinės mechanikos principų, reaktyvinių variklių technologijų ir Marso uolienų sudėties, žinoma, reikia įvertinti ir Mėnulio fazę. Jeigu ką nors praleisite – DOOM! Everything will go to hell. Taip, tai tikrai yra taip sudėtinga Nustebusi šypsena

Dar vienas blogas dalykas, kurį turėčiau paminėti yra tai, kad vėl pradėjau vartoti bomšpakius, t.y. užpilamas sriubas ir makaronus. Taaaip, tai chemija, ir po metų pertraukos vėl ją valgau. Retas gliutomatų paskanavimas dar nepakenkė niekam, I guess.

Ir šiaip prarandu motyvaciją rašyti čia ką nors. Dėl dviejų priežasčių:

1. Laiko stoka

2. Šiaip išsisėmiau

Dar ne pabaiga.

4 komentarai:

  1. visiems buna nuopoliu ir pakilimu :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Mano nuopolis tęsiasi jau labai ilgai, tik su statesniais arba lėkštesniais kritimais :D

      Panaikinti
  2. Same here, my friend :|

    AtsakytiPanaikinti