[00:24:40] Ineta: Forgiveness for the things I do

Taigi, aš rašau. Visiškai nenutuokiu apie ką galiu rašyti, todėl rašysiu dar nežinau ką. Va. Jau kažką pradedu galvoti. Emmm. Ineta, kiek aš turiu laiko? O skaipan parašė, pasitikslino ar rimtai aš čia išsidirbinėju. Tai kiek gi laiko skirta? 00,24? mm. Aj, tipo iki 00:24. Viskas aišku. Šis įrašas apie tai, kad net ir atšventus 100-tadienį, įmanoma paminėti Valentino dieną. Bet aš tai nepaminėjau, nes visa ta romantiška, per velnią romantiška komercija manęs kažkodėl beveik nejaudina. Sorry :D Phah. Taigi, praeitam įraše žadėjau su 20 cigarečių išgyventi 20 dienų. Praėjo 5 dienos, liko 4 cigaretės. Mmmm. Liko 7 min? Tai Vejėtau. Aš dar galiu biškį papilstyti. Oj tuojau, reikia prasukti kitą dainą. Ne nuotaika Gravel klausyti. Deep Dish - ne. Oasis - nu ne. The Guess Who - American Woman. Tiks! That'll do! 5 minutes remaining. Kažkaip laikas greičiau pradėjo eiti. Ar sakiau, kad per 100-prisiliuobiau kaip reikalas? Lūžau, paskui kėliau ir tęsiau "šventimą". huh! O va, gerai winampas jau pradėjo groti priedainį... Viva la 70s! American woman... Stay awayy from mee.... O pala, reikia paredaguoti tekstą. God damn! Na, pats metas klausti Inetos kaip užvadinti šitą reikalą.Va! Dabar jau geriau. Nors pala, aš vistiek rašau kažkokiu lievu fontu. 3 minutės. Na dar truputį. Dar dar dar. Kažkaip stopūdai per 100-susitrenkiau galvą ir tapau grynakrauju pochuistu! Tai kitaip nepaaiškinama! American woman... Listen what I say... Oj jah. Dar 1.5 min. Taisom fontą. Paskutiniai štrichai.
Omg jau 00:24!