Mano ištikimiausi skaitytojai atsimena, kad kažkada labai norėjau priduoti kraujo, bet per savo nesugebėjimą to nepadariau. Tai va. Pribrendo riešutai ir laikas. Buvau duoti kraujo.
Ne pirmas kartas, kai architektūros fakultete jama kraują. Bet man tai buvo pirmas kartas. Eritrocitai 170 OMG. Siūlė ir kitą procedūrą padaryti, kur iš kraujo pajama tik plazmą ir po to skystalą supila atgal į venas, bet tam laiko šį kartą neturėjau. Už gerą širdį gavau pora batonėlių, mineralinio ir du pakvietimus į kiną. Jeeee.
Jeigu kalbėti atvirai, gal aš ir esu piktas ir nekenčiantis viso pasaulio žmogus
Gal aš piktas ir durnas, bet būdamas net ir toks galiu/privalau padėti kitiems.
Ir fakin’ dar: praeitą savaitę buvau urbanistikos workshop’e Nidos meno kolonijoje. VGTU tokio dalyko niekada neturės, pavydžiu tiem lucky bastards VDA. Šiaip buvo smagu, gavau daug patirties ieškant meninių urbanistikos principų ir maišant viskį su vynu ir šampanu. Fakin wastin’ an’ rock’n’rollin’.
Ir fakin’ last but not least buvo mano gimtadienis. Pastebėjau tokį dalyką, kad kai kas nors paklausia manęs kiek man metų aš negaliu iš karto atsakyti, visada pirmiausia turiu atlikti aritmetinį veiksmą – iš dabartinių metų atimti savo gimimo metus. Ir tai ne visada pataikau, jolkimatalki.
Take care.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą