Mano nuotrauka
Vilnius, Lithuania
Esu žmogus, nelinkęs į savidestrukciją.

liepos 16, 2009

Wa-Ta-FaK?

Šiąnakt sapnavau be galo keistą, netgi gąsdinantį sapną. Sapnavau, kad kažkaip atsidūriau savo senojoje mokykloje. Bet ji pasikeitus; kur anksčiau buvo valgykla, ten dabar klasės, kiemas išlygintas ir kt. Tai va, sapnuoju, kad aš esu kažkur prie tos mokyklos, lauke tamsu, panašu, kad naktis. Aplink buriuojasi daug mokinių, pažįstamų ir nelabai. Nors šito išvis neatsimenu... Pastoviu. Tada nueinu į valgyklą/naują klasę. Ten sėdi mano buvęs geografijos mokytojas, daugiau nieko nėra. Nežinau iš kur išsitraukiu pistoletą ir nušaunu savo buvusį geografijos mokytoją. Pasiimu ginklą, išeinu į lauką, išsitraukiu servetėlę ir pradedu valyti ginklą. Valau, visiems matant, bet niekas nieko nesako. Nuvalau (turbūt pirštų antspaudus) ir išmetu ginklą į čia pat stovinčią šiukšliadėžę... Paskui kažkur lyg ir bėgu. Sapno metu man kilo toks (ne)kvailas klausimas: dabar tamsu, o prie mokyklos mokinių nemažėja. Vėliau klausiau kažkieno kodėl niekas neina namo. Ir išgirdau atsakymą, kad bijo eiti namo, nes tamsu (vat kokie laikai atėjo ;) Prisimenu kaip dar po kelių akimirkų su draugeliu einu namų link...
Tokie sapnai, kai nušauni nieko dėtą žmogų, šiek tiek vargina. Ir ne tik vargina, bet ir gąsdina. Ką tai gali reikšti? Kad aš buvau pervargęs? O gal, kad užaugęs būsiu žudikas-maniakas (visada norėjau juo būti ]:-) ?

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą