Plačiai atvertos akys

Laba dieną. Čia kalba Vilkaviškio pogrindis.

Kaip jau žinote buvau ten tokiam giminių baliuje. Tai buvo paskutinis "giminių balius" į kurį aš kėliau koją. Daugiau niekada, NIEKADA nevažiuosiu į tokio tipo renginius. Pabandysiu papasakoti kas per išvyka tai buvo. Visų pirma, nusibeldėm į Meškučius (taip, yra toks kaimas prie Marijampolės). Na ir viskas. Toliau viskas buvo šūdas. Ten nebuvo nė vieno pažįstamo, nekalbant apie draugus. Daugumą žmonių mačiau pirmą kartą, ir labai smarkiai tikiuosi, kad paskutinį. Pati baliaus eiga buvo maždaug tokia; visi susėda už stalo, tada muzikantai (liežuvis sunkiai apsiverčia juos vadinti muzikantais) pagroja vieną iš savo 4 dainų ("Susimilk dar įpilk" arba kitokią užstalės folkloro kūrybą), tada visi geria. Paskui dar geria. Tada išeina į lauką. Ten dar atsigeria, paskui grįžta ir vėl geria. Paskui dar truputį pageria, ir paskui, jei lieka (aišku, kad lieka) alkoholio, pageria dar truputį. Kažin kaip elgtųsi gimtadienio svečiai, jeigu aš, nepilnametis, prisigerčiau, ir pradėčiau viską iš eilės daužyti ir siųsti visus po velnių? Arba ne ne, geriau; prisigerčiau ir primyžčiau salės kampe. Gal tai atkreiptų jų visų dėmesį į tai? Į šią sušikto Everesto dydžio problemą, kad gimtadieniai neįmanomi be alkoholio, kad sušiktas žemas intelektas/mentalitetas neleidžia jiems laisvai bendrauti neprisigėrus iki žemės graibstymo.

Iš gimtadienio "vinių" pirmiausia iškyla stora nepažįstama boba, pilstanti degtinę. Aš galvojau, kad tai vyrų darbas. Išvis, jeigu lyčių lygybė, tai... Vienu žodžiu, noriu pasakyti, kad lietuvių (gal ir ne tik lietuvių) mentalitetas šiuo klausimu yra labai žemas. Švęsti = gerti, gerti = švęsti. Pasakykit man, visai neišsilavinusiam ir tūlam piliečiui, kokios šventės šventimas/minėjimas Lietuvoje apsieina be alkoholio? Atsakymų laukiu komentaruose.

Ir išvis, nei aš prašiau, kad mane kas nors ten vežtų, nei aš norėjau ten važiuoti.

Kad ir koks skeptikas aš esu, bet prisipažinsiu, kad apsilankymas TEN man atvėrė akis. Aš vėl prisiminiau savo pusseserę, kurią buvau pamiršęs. Galbūt tai skamba keistai, bet anksčiau mes buvome geriausi draugai. Tada užaugome. Ir retai susitinkam. Per retai. Mačiau ją sėdinčią salės kampe ir besikankinančią kaip ir aš. Tada prisiminiau, kad aš esu jos vyresnis pusbrolis. And elder cousins have to do what elder cousins have to do...