God Save The Queen!

Prasidėjo netikėtos, bet lauktos atostogos. Mokykloje - karantinas. Valio! :) O viskas buvo maždaug taip; pirmadienį pavaduotoja perskaičiavo mokinius (visus 750) ir nusprendė, kad jų yra dar per daug. Todėl suteikė mums viltį ir pasakė, kad skaičiuos dar kart rytoj. Mes tuo pasinaudojome ir sėkmingai įvykdėme planą-chuliganą "Susirk vienai dienai" :D

Taigi, jau sėkmingai antra diena volioju durnių. Labai smagu. Nors ne visada. Labai nuobodoka. Kol žiūri kokį nors įdomų filmą, gyventi galima, bet vos tik jis baigiasi - nėra ką veikti. Proga naudodamasis papasakosiu apie porą filmų, kuriuos jau spėjau peržiūrėti. Pirmas - Moon. Toks gan įdomus (mėnulis, žmonės, robotai, darbas). Istorija (arba kažkas panašaus, kas vystoma filmo metu) yra ganėtinai sunkiai virškinamas dalykas, arba čia kaltos mano anglų kalbos nežinios. Anyway šis filmas man paliko įspūdį. Bet antras filmas man paliko daug gilesnį įspūdį. The Fountain. Šiame filme susipina 3 paralelios istorijos; chirurgo negalinčio išgelbėti savo mylimosios nuo mirties, merginos istorinės novelės ir 500 metų vėliau egzistuojančio pagrindinio veikėjo sielos blaškymasis po Visatą. Skamba komplikuotai. Taip ir yra. Ypatingai prie filmo sukurtos nuotaikos prisidėjo filmo soundtracko kompozitorius Clint Mansell. Jis taip pat sukūrė Requem For A Dream soundtracką. Jis - genijus.

Taip. Kas dar? O taip, Metallica Lietuvoje. Neblogai neblogai. Geriau būtų The Doors arba The Who, bet . . .



Galėčiau dar įdėti kokį piešinuką, bet . . . Gal kas nors dalyvausite KTU Žmuidzinavičiaus piešimo olimpiadoje?.. Nežinau kodėl, bet kai pradėjau lankyti VGTU JAM'ą, kažkaip pradėjau niekinti KTU. Nepykit, kauniečiai :D

Prašom, vietoj piešinuko motyvacinis vaizdelis :)Ar jau minėjau, kad dabar esu pamišęs dėl (vyriškų) Vintage stiliaus drabužių ir western Vintage boots? Ne? Tai va. . .