North Mississippi Allstars

Ta sunki bloggerio dalis prasideda, kai reikia iškepti naują įrašą, bet labai labai, labai tingisi. Ujajaja… tiek daug turėčiau ir, manau, galėčiau papasakoti… Bet turbūt šį kartą apsieisiu tik su nedideliu paskutinių dienų gyvenimo apibendrinimu ir trumpu Roberto pasirodymo review’u.

Elektro svingas. Oh yeah.

So, here we go. Buvau Turkijoje, kaip žinote. Artimiausiu metu ketinu publikuoti visą istoriją. Viską nuo A iki Z. Kaip ir buvo apie Graikiją. Kažkur turėtų mėtytis tas įrašas, bet anyway.

Planto koncertas buvo Planto koncertas. Ne Led Zeppelin, kaip aš tikėjausi/norėjau. Bet jis buvo gan neblogas. Žinoma, kaip visada pradžia vėlavo. Bet apšildančioji grupė buvo super. Atvirai kalbant ji mane nustebino labiau nei pats Robertas. Į sceną atėjo du tokie bičiukai, vokalas-gitaristas ir pritariantysis vokalas-būgnininkas. Grojo tokį pietietišką, kaip jie sakė, rokenrolą; nors realiai ten buvo labai skanus pietietiško bliuz roko mišinys. Atliekamas pagal visas senas tradicijas, kai kūrinys gyvai skamba geriau nei plokštelėje. Afigienai kietos gitaros solo partijos, būgnai. Čiuvai neapsiribojo stock’inėm gitarom ir pagrojo truputį custom/keistesnėm… Net ir vienstygė skambėjo labai gerai. Baigiant apie juos, paliko tik gerą įspūdį. Išbandytas jų live albumas tokio įspūdžio vis tik nepaliko. O gaila.

Plantas atėjo dar vėliau. Jei gerai pamenu, kažkur apie devintą. Taip, pradžioj pagrojo klasikinį Led Zepp’ų gabalą, paskui daug naujesnės kūrybos, kuri IMHO atliekama gyvai skambėjo visai pusė velnio. Kas įdomiausia, kad Band Of Joy sudaro vien… hmm… senyvoko amžiaus žmonės. Kai pirmą kartą pamačiau gitaristus, pagalvojau: “Hmm, tikiuosi jo neištiks širdies smūgis”. Trumpai tariant, jie labai seni. Kiekvienam duočiau ne mažiau nei po 60 metų. Bet vis dėl to, savo darbą jie atliko. Pagrojo tikrai pakankamai gerai, ypač poroj gabalų, kur solo partijos buvo tikrai labai gerai atidirbtos. Po poros valandų Robertas paliko sceną. Tada mes rėkėm, plojom ir švilpėm. Žinojom, kad dar grįš. Grįžo. Padainavo dar pora dainų. Tada viskas. Ačiū! Ir išėjo.

Frankly, tik kitą dieną pilnai suvokiau, kad “Eina sau, blemba, juk buvau Planto koncerte!”. Šiaip jausmas neblogas, kai apsilankai tikrai kokybiškam koncerte, garsas, šviesos, aplinka, kaina – viskas buvo OK. Truputį gailiuosi, kad pirkau bilietą internetu, ne tą, tikrą, kur sumoki grynais ir atsiimi prie kasų.

Jau spėjau pernakvoti pora naktų naujoje vietoje Vilniuje. Viskas gerai, tik labai trūksta užuolaidų, nes rytais Saulė bando ištaškyti mano smegenUs, tiesiogine to žodžio prasme. Kitoje gatvės pusėje yra Vilniaus darbo birža… Jau teko garbė stebėti apsistumdymą dėl juodo plastikinio maišo tarp kelių garbaus amžiaus piliečių. Manau, kad turėtų būti įdomu ten gyventi… Laikas parodys.