Kai lyja šiandien

Šiandien autobusu važiavau į Vilnių. Ir nutiko toks nelabai malonus dalykas. Ne man. Autobusas važiavo iš Marijampolės, ir maždaug 15-20 km už Marijampolės viena keleivė (25-30 m.) staiga atsistojo, prišoko prie vairuotojo ir liepė jam sustoti. Vairuotojas tučtuojau sustojo ir matydamas, kad keleivei kažkas negerai kuo skubiau nuspaudė mygtuką, kuris atidaro autobuso duris. Durys darėsi per lėtai ir keleivė apvėmė jas. Oh yeah. Tas vaizdas buvo nemalonus. Po to keleivė stovėdama lauke ir valydamasi rankas ir kt. paprašė, kad jai paduotų daiktus. Kažkas perdavė. Daugiau į autobusą ji nelipo. Mes nuvažiavome. Ji liko šalikelėje.

Šios istorijos moralas būtų toks, jeigu jus pykina autobuse – nevažiuokite juo. Rinkitės traukinį, automobilį ar dviratį. Šiaip man sunku įsivaizduoti kaip “gerai” turėjo jaustis ta moteris. Tikiuosi, Vilnių ji pasiekė sėkmingai.

Žinoma šitas skaitalas parašytas ne dėl to, kad norėjau pasigirti jog mačiau vemiančią moterį. Ne. Noriu pasigirti, kad fakultete ketvirtame aukšte pagaliau pakabino mano vasaros eskizus. Oh yeah.

Visi eskizai mano, išskyrus kažkokį ružavą kairėje. Dėl kokybės negarantuoju. Man kita savaitė laisva. Aišku už tą žodį “laisva” greitai pasigailėsiu, bet anyway.