Nepamenu kada mano akys buvo baltos. Ta prasme kada paskutinį kartą akių obuoliai nebuvo prasruvę kraujagyslėmis. Turbūt vasarą. Tai va, peržiūros ne už kalnų. Mane gąsdina tik vienas dalykas – projektavimas. Aš nežinau, visą laiką, nu honestly, tikrai dažnai visus sudribinėja ir nežada nieko gero. Kaip galima susikaupti ir toliau tęsti darbą? Galvoti idėjas ir kt.? Aš nesuvokiu, po ketvirtos paros maketų klijavimo ir kitų šūdų rišimo į vieną didelę šūdų papkę, visas pasaulis atrodo šūdinas. Maža, smerfo dydžio, detalė manyje tiki, tuo dalyku, kad jei lankei paskaitas ir darei kažką, tau negali rašyti neigiamo vertinimo. Bet kita dalis tuo abejoja ir dainuoja apie neigiamą įvertinimą. Nežinau kas kaltas ar ligotas savikritiškumas ar naivumas...
Sinickio koncertas 22 d. I must go there.
ne kartą man iau išprotėsiu. po paskutinio karto įstojau į antrus mokslus (turbūt išprotėjau :D ). Žiauriai sunku, bet po kiekvieno išgyvento atsiskaitymo jaučiu, kad įgaunu supergalių :D
AtsakytiPanaikinti