Ale geras

 

Haha. Dar viena, linksma diena. Šiandien, kai per gatvę ėjau fakulteto link, manęs vos nepartrenkė. Važiuodamas atbulas. Nu tokia keista situacija buvo. Bet be didesnio vargo išvengiau tolesnės dramos ir susitvardęs nuėjau toliau, laiptais žemyn, per parką, fakulteto link. Šiandien, per architekto etiką, mačiau, kad kažkokia architektė rašė blogą. Taigi, aš ne vienas :O Tipo netikėta. Haha. Pastebėjau, kad dėstytojas pasidarė kažkoks reiklesnis, dabar žiauriai nekenčia, kai kas nors truputį kalba per paskaitą. Kažin kas atsitiko?

Taip, buvau sugalvojęs, kad dar kažką parašysiu, bet neatsimenu :/ Projektavimas sekasi gerai, ir prisipažinsiu, primą kartą nuo studijų pradžios jaučiu tokį didelį džiaugsmą projektuodamas daugiabutį! Jėėėėėėė! Linksmi dėstytojai. Tikiuosi, nebus kaip buvo antram pusmety, kai visi atsipalaidavo ir niekas negavo daugiau nei 8. Berods. Jau kažkelinta diena iš eilės skauda gerklę. Jeee. Šūdas. Bet negalėjau peršalti, juk tai neįmanoma, juk aš ,,neperšalantysis žmogus” :D Ir dar sloguoju. Bandau gerti nuo peršalimo vyšnių arbatą, bet jos toooookios saldžios, iš vienos uogų “porcijos” sugebu išgerti net du puodelius arbatos. Bet vis tiek džiaugiuosi, nes lauke jau smarkiai šviečia Saulė. Jėzau, kartais net norisi užsidėti akinius nuo Saulės. Bet šiaip smagu, kad tirpsta ledai nuo šaligatvių ir greitai bus galima dėvėti kedus. Norėjau pasakyti, sportinius batelius. Pasistengiau šitą įrašą iškepti be jokių angliškų barrrrbarizmų.

Rytoj važiuosiu pasikeisti teises. Eina sau. Kas skaito šitą blogą ne pirmus metus, supras apie ką kalbu. Kažkada, pamenu, rašiau, kaip mokiausi vairuoti ir laikiau teises. O dabar atrodo, kaip greitai praėjo du metai. Nebebūsiu lapuotis! Jėėėėėė! 

Kartais muzikos grotuvas atsitiktine tvarka paleidžia seną gabalą. Čia yra gabalas iš tų laikų, kai dar mokiausi vairuoti. Sukelia prisiminimus. Ir seiles. Truputį.